Nauja 2026 metais paskelbta Lancet Countdown Europe ataskaita \u012fsp\u0117ja, kad laikas imtis sveikat\u0105 \u012f pirm\u0105 plan\u0105 kelian\u010di\u0173 sprendim\u0173 d\u0117l klimato kaitos Europoje spar\u010diai senka. Tyr\u0117jai konstatuoja, kad poveikis \u017emoni\u0173 sveikatai auga, o visuomen\u0117s, politikos ir \u017einiasklaidos d\u0117mesys \u0161iai s\u0105sajai kai kuriose \u0161alyse ne tik nesp\u0117ja, bet ir silpsta.<\/p>\n
Ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, jog pastaraisiais metais pasiekta pa\u017eanga negali b\u016bti laikoma savaime suprantama. Did\u0117jant kar\u0161\u010dio bang\u0173, oro tar\u0161os ir ekstremali\u0173 rei\u0161kini\u0173 da\u017eniui, sveikatos sistema vis da\u017eniau susiduria su rizikomis, kurios anks\u010diau buvo vertinamos kaip ateities scenarijai.<\/p>\n
\u201eVisoje Europoje klimato kaitos poveikis sveikatai stipr\u0117ja grei\u010diau, nei sp\u0117jame reaguoti\u201c, \u2013 sak\u0117 Lancet Countdown Europe bendraautorius, Heidelbergo universiteto profesorius Joacim Rockl\u00f6v.<\/p>\n
Ataskaita fiksuoja tiesiogini\u0173 ir netiesiogini\u0173 klimato kaitos padarini\u0173 augim\u0105. Tiesioginiai padariniai pirmiausia siejami su kar\u0161\u010dio poveikiu: 2015\u20132024 met\u0173 laikotarpiu daugumoje steb\u0117t\u0173 Europos region\u0173 su kar\u0161\u010diu siejamas mirtingumas buvo didesnis nei 1991\u20132000 metais, o ekstremalaus kar\u0161\u010dio \u012fsp\u0117jim\u0173 skai\u010dius per t\u0105 pat\u012f laik\u0105 i\u0161augo 318 proc.<\/p>\n
Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad didesn\u0117 \u0161ilumos ekspozicija siejama ne tik su mir\u010di\u0173 skai\u010diumi, bet ir su \u0161ilumos sukeliamais susirgimais, miego sutrikimais, l\u0117tini\u0173 lig\u0173 pa\u016bm\u0117jimu bei nepalankiomis n\u0117\u0161tumo ir gimdymo baigtimis. Tai rei\u0161kia didesn\u012f kr\u016bv\u012f pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros grand\u017eiai ir ligonin\u0117ms.<\/p>\n
Dar viena kryptis \u2013 oro kokyb\u0117. Nors ataskaita primena, kad tar\u0161os \u0161altiniai yra \u012fvair\u016bs, ji pabr\u0117\u017eia ry\u0161\u012f tarp prastesn\u0117s oro kokyb\u0117s ir didesn\u0117s kv\u0117pavimo bei \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 na\u0161tos, taip pat kit\u0173 neigiam\u0173 sveikatos pasekmi\u0173.<\/p>\n
Netiesioginiai padariniai apima ir maisto saug\u0105. D\u0117l did\u0117jan\u010di\u0173 temperat\u016br\u0173 ir sausr\u0173 rizikos ataskaita konstatuoja augant\u012f maisto nesaugum\u0105: 2023 metais Europoje daugiau nei 1 000 000 papildom\u0173 \u017emoni\u0173 patyr\u0117 vidutin\u012f ar sunk\u0173 maisto nesaugum\u0105, palyginti su 1981\u20132010 met\u0173 baziniu laikotarpiu.<\/p>\n
Ataskaita taip pat akcentuoja, kad \u0161ylantis klimatas kei\u010dia infekcini\u0173 lig\u0173 rizikos \u017eem\u0117lap\u012f Europoje. \u0160iltesn\u0117s s\u0105lygos ple\u010dia uod\u0173 buveines, tod\u0117l did\u0117ja kai kuri\u0173 uod\u0173 platinam\u0173 lig\u0173 protr\u016bki\u0173 tikimyb\u0117.<\/p>\n
Vertinant ilgalaikes tendencijas, vidutin\u0117 deng\u0117s protr\u016bki\u0173 rizika Europoje per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f beveik keturis kartus padid\u0117jo ir nuo 1980\u20132010 met\u0173 laikotarpio paaugo 297 proc. Ataskaitoje pa\u017eymima, kad regione daug\u0117ja ir prane\u0161im\u0173 apie Vakar\u0173 Nilo, \u010dikungunjos bei Zikos virus\u0173 atvejus.<\/p>\n
\u201eDid\u0117jantis kar\u0161tis, blog\u0117janti oro tar\u0161a nam\u0173 \u016bkiuose, did\u0117janti infekcini\u0173 lig\u0173 rizika ir augantis pavojus maisto saugumui kelia gr\u0117sm\u0119 milijonams \u017emoni\u0173 jau \u0161iandien, o ne tolimoje ateityje\u201c, \u2013 sak\u0117 J. Rockl\u00f6v.<\/p>\n
Ataskaitos autoriai pabr\u0117\u017eia ry\u0161k\u0173 atotr\u016bk\u012f tarp mokslini\u0173 \u012frodym\u0173 ir visuomen\u0117s veiksm\u0173. Vienas i\u0161 simbolini\u0173 rodikli\u0173 \u2013 Europos Parlamente 2024 metais pasakytos 4 477 kalbos, ta\u010diau tik 21 j\u0173 tiesiogiai aptar\u0117 klimato kaitos ir sveikatos ry\u0161\u012f.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, visuomen\u0117s po\u017ei\u016bris da\u017enai fragmentuotas: sveikata laikoma prioritetu, ta\u010diau jos problemos ne visada siejamos su klimato kaita kaip galimu baziniu veiksniu. D\u0117l to politin\u0117s darbotvark\u0117s priemon\u0117s neretai lieka sektorin\u0117s, o ne orientuotos \u012f bendr\u0105 rizik\u0173 ma\u017einim\u0105.<\/p>\n
\u201eInvesticij\u0173 nukreipimas i\u0161 i\u0161kastinio kuro \u012f \u0161vari\u0105 energij\u0105, oro kokyb\u0117s gerinimas, pa\u017eeid\u017eiam\u0173 grupi\u0173 apsauga ir sveikatos sistem\u0173 parengimas da\u017en\u0117jantiems klimato sukr\u0117timams duos tiek greit\u0105, tiek ilgalaik\u0119 naud\u0105 sveikatai\u201c, \u2013 sak\u0117 Lancet Countdown Europe bendraautor\u0117, Barselonos pasaulin\u0117s sveikatos instituto profesor\u0117 Cathryn Tonne.<\/p>\n
Ataskaitos i\u0161vada ai\u0161ki: nors sprendimai egzistuoja ir kai kur jau diegiami, tempas turi b\u016bti spartinamas, o klimato politikos priemon\u0117s da\u017eniau vertinamos per sveikatos prizm\u0119. Anot autori\u0173, tai leist\u0173 vienu metu ma\u017einti mirtingum\u0105, sveikatos netolygumus ir didinti visuomen\u0117s atsparum\u0105.<\/p>\n
\u0160altiniai:
https:\/\/www.euronews.com\/health\/2026\/04\/22\/lancet-report-2026
https:\/\/www.lancetcountdown.org\/europe\/<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauja 2026 metais paskelbta Lancet Countdown Europe ataskaita \u012fsp\u0117ja, kad laikas imtis sveikat\u0105 \u012f pirm\u0105 plan\u0105 kelian\u010di\u0173 sprendim\u0173 d\u0117l klimato kaitos Europoje spar\u010diai senka. Tyr\u0117jai konstatuoja, kad poveikis \u017emoni\u0173 sveikatai auga, o visuomen\u0117s, politikos ir \u017einiasklaidos d\u0117mesys \u0161iai s\u0105sajai kai kuriose \u0161alyse ne tik nesp\u0117ja, bet ir silpsta. Ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, jog pastaraisiais metais pasiekta pa\u017eanga […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":12977,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-12976","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12976","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12976"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12976\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12977"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12976"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12976"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12976"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=12976"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}