{"id":13124,"date":"2026-04-26T11:20:08","date_gmt":"2026-04-26T11:20:08","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/26\/mokslininku-modelis-ribotas-branduolinis-konfliktas-prie-ukrainos-sienos-pakeistu-klimata-visame-pasaulyje\/"},"modified":"2026-04-26T11:20:08","modified_gmt":"2026-04-26T11:20:08","slug":"mokslininku-modelis-ribotas-branduolinis-konfliktas-prie-ukrainos-sienos-pakeistu-klimata-visame-pasaulyje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/26\/mokslininku-modelis-ribotas-branduolinis-konfliktas-prie-ukrainos-sienos-pakeistu-klimata-visame-pasaulyje\/","title":{"rendered":"Mokslinink\u0173 modelis: ribotas branduolinis konfliktas prie Ukrainos sienos pakeist\u0173 klimat\u0105 visame pasaulyje"},"content":{"rendered":"<p>Net ir ribotas branduolini\u0173 sm\u016bgi\u0173 scenarijus prie Ukrainos ir Rusijos sienos gal\u0117t\u0173 sukelti klimato poky\u010dius, kurie b\u016bt\u0173 juntami toli nuo konflikto zonos. Tokias i\u0161vadas pateikia brit\u0173 mokslinink\u0173 atliktas modeliavimas, kuriame vertinta, kaip \u012f atmosfer\u0105 patek\u0119 degimo produktai paveikt\u0173 temperat\u016br\u0105, kritulius ir \u017eem\u0117s \u016bk\u012f.<\/p>\n<p>Tyrime daugiausia d\u0117mesio skirta ne kariniams ar politiniams veiksniams, o vadinamajam branduolin\u0117s \u017eiemos rizikos mechanizmui. Modeliuotas vidutinio masto konflikto scenarijus, kuriame po sprogim\u0173 ir masini\u0173 gaisr\u0173 \u012f atmosfer\u0105 patekt\u0173 apie 5 mln. ton\u0173 suod\u017ei\u0173, dar vadinam\u0173 juod\u0105ja anglimi.<\/p>\n<h2>Kaip keist\u0173si temperat\u016bra ir krituliai?<\/h2>\n<p>Modeliavimas rodo, kad suod\u017eiams pakilus \u012f stratosfer\u0105, jie suma\u017eint\u0173 Saul\u0117s spinduliuot\u0119, pasiekian\u010di\u0105 \u017dem\u0117s pavir\u0161i\u0173, tod\u0117l klimatas pastebimai atv\u0117st\u0173. Pirmaisiais metais vidutin\u0117 temperat\u016bra \u0160iaur\u0117s pusrutulyje gal\u0117t\u0173 suma\u017e\u0117ti ma\u017edaug 1 laipsniu, o kai kuriuose regionuose kritimas b\u016bt\u0173 gerokai didesnis.<\/p>\n<p>Pagal pateiktus skai\u010diavimus, Rusijoje temperat\u016bra kai kuriais atvejais gal\u0117t\u0173 kristi iki 5 laipsni\u0173 \u017eemiau daugiamet\u0117s normos, Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose \u2013 iki 4 laipsni\u0173. Tokie poky\u010diai ypa\u010d pavojingi d\u0117l poveikio vegetacijos sezonui, \u0161aln\u0173 rizikai ir vandens balansui.<\/p>\n<p>Kartu ma\u017e\u0117t\u0173 krituli\u0173 kiekis, o tai tiesiogiai smogt\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkiui ir maisto tiekimo grandin\u0117ms. Modeliuota, kad vidutin\u0117se \u0160iaur\u0117s pusrutulio platumose krituli\u0173 suma\u017e\u0117jimas gal\u0117t\u0173 siekti 20\u201340 proc., o kai kuriose Azijos ir Vakar\u0173 Afrikos vietov\u0117se \u2013 iki 80 proc.<\/p>\n<p>Tuo pat metu Piet\u0173 pusrutulyje prognozuojamas prie\u0161ingas efektas: nedidelis at\u0161ilimas ir vietomis padid\u0117j\u0119 krituliai. Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad net ir tokie \u201eteigiami\u201c poky\u010diai neb\u016btinai kompensuot\u0173 globalius nuostolius, nes maisto gamyba ir logistika yra stipriai tarpusavyje susietos.<\/p>\n<h2>Radiacijos perna\u0161a ir ilgalaikis poveikis<\/h2>\n<p>Atskira rizika \u2013 radioaktyvioji tar\u0161a, kuri gali b\u016bti perne\u0161ama kartu su suod\u017ei\u0173 dalel\u0117mis dideliais atstumais. Tyrime i\u0161skiriami ilgiau i\u0161liekantys izotopai, tokie kaip cezis-137 ir stroncis-90, kurie, priklausomai nuo atmosferos cirkuliacijos, gali nus\u0117sti labai toli nuo sprogim\u0173 viet\u0173.<\/p>\n<p>Modeliuojama, kad reik\u0161minga \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 dalis gal\u0117t\u0173 pasiekti ir Piet\u0173 pusrutul\u012f. Tai reik\u0161t\u0173, kad pasekm\u0117s b\u016bt\u0173 juntamos ne tik Europoje ar \u0160iaur\u0117s Amerikoje, bet ir tolimuose regionuose, priklausomai nuo to, kaip susiformuot\u0173 d\u016bm\u0173 ir aerozoli\u0173 perna\u0161os keliai.<\/p>\n<p>Klimato sistema, tyr\u0117j\u0173 vertinimu, atsistatyt\u0173 palaipsniui: ma\u017edaug du tre\u010ddaliai juodosios anglies nus\u0117st\u0173 per ketverius metus. Pagrindiniai klimato rodikliai, kaip numatoma, art\u0117t\u0173 prie \u012fprasto lygio per ma\u017edaug \u0161e\u0161erius metus, ta\u010diau ekonomin\u0117s ir sveikatos pasekm\u0117s gal\u0117t\u0173 t\u0119stis ilgiau.<\/p>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad pavojingiausias b\u016bt\u0173 keli\u0173 veiksni\u0173 sutapimas: radiacinis poveikis, staigus klimato stresas ir galimas maisto tr\u016bkumas. Net valstyb\u0117s, esan\u010dios toli nuo konflikto, gal\u0117t\u0173 susidurti su netiesiogin\u0117mis pasekm\u0117mis per globalias maisto kainas, tiekimo trikd\u017eius ir sveikatos rizikas.<\/p>\n<p>Tokie scenarijai laikomi ma\u017eai tik\u0117tinais, ta\u010diau moksliniai modeliai naudojami tam, kad b\u016bt\u0173 ai\u0161kiau suprantami net ir kra\u0161tutini\u0173 \u012fvyki\u0173 mechanizmai bei galimos grandinin\u0117s pasekm\u0117s. Tyrimo autoriai akcentuoja, kad klimatinis branduolinio konflikto poveikis neb\u016bt\u0173 lokalus ir gal\u0117t\u0173 paliesti pasaulines sistemas.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<br \/>https:\/\/www.nature.com\/articles\/s44407-026-00064-7<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Net ir ribotas branduolini\u0173 sm\u016bgi\u0173 scenarijus prie Ukrainos ir Rusijos sienos gal\u0117t\u0173 sukelti klimato poky\u010dius, kurie b\u016bt\u0173 juntami toli nuo konflikto zonos. Tokias i\u0161vadas pateikia brit\u0173 mokslinink\u0173 atliktas modeliavimas, kuriame vertinta, kaip \u012f atmosfer\u0105 patek\u0119 degimo produktai paveikt\u0173 temperat\u016br\u0105, kritulius ir \u017eem\u0117s \u016bk\u012f. Tyrime daugiausia d\u0117mesio skirta ne kariniams ar politiniams veiksniams, o vadinamajam branduolin\u0117s [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":13125,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[101],"miestas":[],"class_list":["post-13124","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-pasaulis","tag-ekologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13124","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13124"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13124\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13125"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13124"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13124"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13124"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=13124"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}