{"id":13207,"date":"2026-04-26T15:38:36","date_gmt":"2026-04-26T15:38:36","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/26\/40-metu-po-cernobylio-mokslininkai-aiskina-kodel-mitai-apie-avarija-vengrijoje-vis-dar-gyvi\/"},"modified":"2026-04-26T15:38:36","modified_gmt":"2026-04-26T15:38:36","slug":"40-metu-po-cernobylio-mokslininkai-aiskina-kodel-mitai-apie-avarija-vengrijoje-vis-dar-gyvi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/26\/40-metu-po-cernobylio-mokslininkai-aiskina-kodel-mitai-apie-avarija-vengrijoje-vis-dar-gyvi\/","title":{"rendered":"40 met\u0173 po \u010cernobylio: mokslininkai ai\u0161kina, kod\u0117l mitai apie avarij\u0105 Vengrijoje vis dar gyvi"},"content":{"rendered":"<p>Pra\u0117jus 40 met\u0173 po \u010cernobylio atomin\u0117s elektrin\u0117s avarijos, Budape\u0161te susirink\u0119 branduolin\u0117s energetikos ir radiacin\u0117s saugos ekspertai siek\u0117 atskirti faktus nuo iki \u0161iol visuomen\u0117je cirkuliuojan\u010di\u0173 mit\u0173. Konferencijoje aptarta, kaip 1986 met\u0173 katastrofos technin\u0117s prie\u017eastys ir tuometin\u0117 informacijos kontrol\u0117 suformavo ilgalaik\u0119 baim\u0119, kuri kai kuriose Centrin\u0117s Europos \u0161alyse, taip pat Vengrijoje, i\u0161lieka iki \u0161iol.<\/p>\n<p>Rengin\u012f organizavo Budape\u0161to technologijos ir ekonomikos universitetas, HUN-REN Energetikos tyrim\u0173 centras ir Vengrijos branduolin\u0117 draugija. Ekspertai akcentavo, kad \u010cernobylis tapo ne tik branduolin\u0117s saugos, bet ir kriz\u0117s komunikacijos pamoka, o netiksl\u016bs \u012fsitikinimai neretai lemia prastesnius sprendimus ekstremali\u0173 situacij\u0173 metu.<\/p>\n<h2>Kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u012fvyko reaktoriuje?<\/h2>\n<p>1986 metais baland\u017eio 26 dien\u0105 1.23 valand\u0105 nakties sprogo ketvirtasis \u010cernobylio elektrin\u0117s reaktorius, \u012f atmosfer\u0105 i\u0161met\u0119s did\u017eiul\u012f radioaktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 kiek\u012f. Konferencijoje priminta, kad avarijos rizik\u0105 i\u0161 esm\u0117s didino specifinis RBMK tipo reaktori\u0173 konstrukcinis ypatumas, susij\u0119s su vadinamuoju teigiamu tu\u0161tum\u0173 koeficientu.<\/p>\n<p>Paai\u0161kinta, kad daugelyje \u0161iuolaikini\u0173 reaktori\u0173 did\u0117jant gar\u0173 burbul\u0173 kiekiui au\u0161inimo sistemoje reakcija slopsta, nes \u012fsijungia neigiamas gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys. RBMK atveju, ypa\u010d dirbant ma\u017eesne nei 20 proc. galia, gar\u0173 burbul\u0173 daug\u0117jimas gal\u0117jo skatinti reakcij\u0105, o tai sudar\u0117 pavojing\u0105 teigiam\u0105 gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f ir prisid\u0117jo prie nekontroliuojamo galios \u0161uolio.<\/p>\n<h2>Radioaktyvus debesis ir doz\u0117s<\/h2>\n<p>Sugriuvus reaktoriaus pastatui ir kelias dienas degant grafitui, \u012f aplink\u0105 pateko itin didel\u0117 radioaktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 tar\u0161a. Prane\u0161imuose konferencijoje min\u0117ta, kad \u012f atmosfer\u0105 gal\u0117jo i\u0161tr\u016bkti nuo 1 iki 2 eksabekereli\u0173 radioaktyvumo, o dalis laki\u0173j\u0173 izotop\u0173 pateko \u012f auk\u0161tesnius atmosferos sluoksnius ir buvo i\u0161ne\u0161ioti t\u016bkstan\u010dius kilometr\u0173.<\/p>\n<p>Vengrijoje taip pat buvo aptikta vadinam\u0173j\u0173 kar\u0161t\u0173j\u0173 daleli\u0173, tai yra mikrometrinio dyd\u017eio branduolinio kuro fragment\u0173, atne\u0161t\u0173 v\u0117jo. Vis d\u0117lto mokslininkai pabr\u0117\u017e\u0117 atotr\u016bk\u012f tarp realiai gaut\u0173 dozi\u0173 ir visuomen\u0117je \u012fsitvirtinusios baim\u0117s: j\u0173 teigimu, vidutin\u0117 efektyvioji doz\u0117 Vengrijoje nebuvo i\u0161skirtinai didel\u0117, lyginant su fonu, kuris fiksuotas, pavyzd\u017eiui, 1960-aisiais vykusi\u0173 atmosferini\u0173 branduolini\u0173 bandym\u0173 laikotarpiu.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l mitai i\u0161liko iki \u0161iol?<\/h2>\n<p>Viena pagrindini\u0173 renginio tem\u0173 buvo informacijos kriz\u0117 1986 metais. Pasak ekspert\u0173, u\u017edaras sovietinio tipo komunikacijos modelis, v\u0117luojanti ir fragmenti\u0161ka informacija bei nepasitik\u0117jimas valstybine \u017einiasklaida sudar\u0117 palanki\u0105 terp\u0119 gandams, perd\u0117jimams ir klaidingoms interpretacijoms, kurios kai kuriose visuomen\u0117se \u012fsitvirtino ilgam.<\/p>\n<p>Konferencijoje taip pat aptartos tuo metu Vengrijoje taikytos praktin\u0117s priemon\u0117s, tokios kaip gyvuli\u0173 ganymo ribojimai, pieno mai\u0161ymo protokolai ir dar\u017eovi\u0173 plovimo rekomendacijos. Mokslininkai teig\u0117, kad dalis visuomen\u0117je paplitusi\u0173 priekai\u0161t\u0173, pavyzd\u017eiui, d\u0117l plataus masto jodo table\u010di\u0173 dalijimo ar raginim\u0173 sl\u0117ptis patalpose, ne visada atitinka medicinin\u012f pagr\u012fstum\u0105, nes tai priklauso nuo realiai nustatyt\u0173 dozi\u0173 ir u\u017eter\u0161tumo pob\u016bd\u017eio.<\/p>\n<p>Pasak prane\u0161\u0117j\u0173, did\u017eiausia ilgalaik\u0117 \u010cernobylio problema daugelyje \u0161ali\u0173 tapo ne vien radiologin\u0117s pasekm\u0117s, bet ir pasitik\u0117jimo institucijomis \u017eala. B\u016btent ji, j\u0173 vertinimu, ir maitina mitus, kurie v\u0117liau \u201eprilimpa\u201c prie bet koki\u0173 diskusij\u0173 apie branduolin\u0119 energetik\u0105, radiacij\u0105 ar ekstremali\u0173 situacij\u0173 valdym\u0105.<\/p>\n<h2>Evakuacijos pamokos po Fukushima<\/h2>\n<p>Konferencijoje \u010cernobylio patirtys lygintos su 2011 metais \u012fvykusia Fukushima avarija Japonijoje, ypa\u010d kalbant apie masines evakuacijas. Pabr\u0117\u017eta, kad priverstinis perk\u0117limas gali sukelti rimt\u0173 netiesiogini\u0173 sveikatos pasekmi\u0173, susijusi\u0173 su stresu, socialine izoliacija ir sutrikusia sveikatos prie\u017ei\u016bra, tod\u0117l sprendimai turi b\u016bti paremti ne tik dozi\u0173 ma\u017einimo logika.<\/p>\n<p>Mokslinink\u0173 vertinimu, ateities avarini\u0173 situacij\u0173 protokolai turi derinti fizin\u0119 apsaug\u0105 su psichologin\u0117s ir socialin\u0117s \u017ealos ma\u017einimu. Kitaip tariant, vien tik grie\u017etas \u201evisus i\u0161keldinti\u201c principas ne visada yra optimalus, jei rizika yra ma\u017e\u0173 dozi\u0173 scenarijuje ir galima taikyti tikslingesnes apsaugos priemones.<\/p>\n<p>\u201eDid\u017eiausia \u010cernobylio palikimo dalis yra informacin\u0117 \u017eala, nes ji ilgiau u\u017e radiacij\u0105 veikia sprendimus ir visuomen\u0117s pasitik\u0117jim\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas konferencijos prane\u0161\u0117j\u0173.<\/p>\n<p>Konferencijos organizatoriai akcentavo, kad 40 met\u0173 sukaktis yra proga atnaujinti \u017einias apie radiacin\u0119 saug\u0105 ir i\u0161gryninti pamokas, kurios aktualios ir \u0161iandien. J\u0173 teigimu, tikslus rizikos ai\u0161kinimas, skaidri komunikacija ir sprendim\u0173 proporcingumas yra esmin\u0117s s\u0105lygos, kad kriz\u0117s metu neatsirast\u0173 antrin\u0117 \u017eala, kuri kartais tampa didesn\u0117 u\u017e pirmin\u0119 gr\u0117sm\u0119.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<\/p>\n<p>https:\/\/www.bme.hu\/hirek\/260420\/bme-ttk-konferencia-csernobili-atomeromu-baleset-evfordulo<\/p>\n<p>https:\/\/www.unscear.org\/unscear\/en\/publications\/2008_1.html<\/p>\n<p>https:\/\/www.iaea.org\/newscenter\/focus\/chernobyl<\/p>\n<p>https:\/\/www.sciencedirect.com\/science\/article\/pii\/S0149197022001007<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pra\u0117jus 40 met\u0173 po \u010cernobylio atomin\u0117s elektrin\u0117s avarijos, Budape\u0161te susirink\u0119 branduolin\u0117s energetikos ir radiacin\u0117s saugos ekspertai siek\u0117 atskirti faktus nuo iki \u0161iol visuomen\u0117je cirkuliuojan\u010di\u0173 mit\u0173. Konferencijoje aptarta, kaip 1986 met\u0173 katastrofos technin\u0117s prie\u017eastys ir tuometin\u0117 informacijos kontrol\u0117 suformavo ilgalaik\u0119 baim\u0119, kuri kai kuriose Centrin\u0117s Europos \u0161alyse, taip pat Vengrijoje, i\u0161lieka iki \u0161iol. Rengin\u012f organizavo Budape\u0161to [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":13208,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[92],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-13207","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-energetika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13207","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13207"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13207\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13208"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13207"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13207"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13207"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=13207"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}