Nors Visata atrodo stabili, dalis \u0161iuolaikin\u0117s fizikos teorij\u0173 leid\u017eia scenarij\u0173, kad ji gali b\u016bti tik laikinoje b\u016bsenoje. Jei vadinamasis vakuumas n\u0117ra pats \u017eemiausias energijos lygis, per\u0117jimas \u012f stabilesn\u0119 b\u016bsen\u0105 teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 vykti staiga ir su did\u017eiul\u0117mis pasekm\u0117mis.<\/p>\n
\u0160i id\u0117ja siejama su klaidingo vakuumo irimu, kai sistema \u012fstringa vietiniame energijos minimume, nors egzistuoja dar \u017eemesn\u0117, stabilesn\u0117 b\u016bsena. Tokiu atveju kvantinis tuneliavimas gal\u0117t\u0173 suformuoti ma\u017e\u0105 naujos b\u016bsenos burbul\u0105, kuris, pasiek\u0119s kritin\u012f dyd\u012f, teori\u0161kai pl\u0117st\u0173si artimu \u0161viesos grei\u010diui.<\/p>\n
Kvantini\u0173 lauk\u0173 teorijoje vakuumas n\u0117ra absoliuti tu\u0161tuma, o ma\u017eiausios energijos b\u016bsena konkre\u010diame lauke. Jei energijos reljefe yra keli \u201eduob\u0117s\u201c lygiai, sistema gali b\u016bti klaidingame minimume, kuris atrodo stabilus, bet i\u0161 principo gali pereiti \u012f dar gilesn\u0119 b\u016bsen\u0105.<\/p>\n
Toks per\u0117jimas prasid\u0117t\u0173 kvantiniu masteliu, ta\u010diau pasekm\u0117s b\u016bt\u0173 kosmin\u0117s, tod\u0117l tema atsiduria tarp kvantin\u0117s teorijos ir reliatyvumo. B\u016btent \u0161i sankirta laikoma viena svarbiausi\u0173 viet\u0173, kur fizikai tikisi rasti u\u017euomin\u0173 apie i\u0161samesn\u012f gamtos d\u0117sni\u0173 apra\u0161ym\u0105.<\/p>\n
Kinijos Tsinghua universiteto vadovaujama komanda pasi\u016bl\u0117 b\u016bd\u0105 \u0161\u012f proces\u0105 imituoti ne kosmose, o valdomoje sistemoje. Vietoj realaus vakuumo \u201eperjungimo\u201c buvo naudotas fizikinis analogas: \u012f \u017eied\u0105 i\u0161d\u0117styti Rydbergo atomai, kuri\u0173 elektronai yra itin auk\u0161tos energijos b\u016bsenoje.<\/p>\n
Rydbergo atomai d\u0117l silpnai prisiri\u0161usi\u0173 elektron\u0173 stipriai s\u0105veikauja tarpusavyje, tod\u0117l tinka modeliuoti sud\u0117tingas kvantines b\u016bsenas. Eksperimente atomai buvo i\u0161d\u0117styti taip, kad susidaryt\u0173 simetri\u0161kas, pakaitinis sukinio i\u0161sid\u0117stymas, o v\u0117liau lazeriais \u0161i simetrija buvo s\u0105moningai suardyta.<\/p>\n
Taip sistema gal\u0117jo atsidurti dviejuose labai artimuose energijos re\u017eimuose, kurie atitiko klaidingo ir \u201etikrojo\u201c vakuumo analogus. Steb\u0117ta, kaip \u017eiedas su laiku \u201enuslysta\u201c \u012f labiau pageidaujam\u0105 b\u016bsen\u0105, o \u0161io virsmo greitis priklaus\u0117 nuo simetrij\u0105 lau\u017ean\u010dio lazerio stiprumo.<\/p>\n
Tyrimas nerei\u0161kia, kad laboratorijoje buvo sukurta reali gr\u0117sm\u0117 Visatai ar kad tokie virsmai art\u0117ja. Tai yra valdomas analoginis modeliavimas, leid\u017eiantis patikrinti teorines prognozes apie tai, kaip gal\u0117t\u0173 vykti per\u0117jimas tarp skirting\u0173 energini\u0173 b\u016bsen\u0173 ir kaip formuot\u0173si \u201eburbulo\u201c tipo perna\u0161a.<\/p>\n
Rezultatai svarb\u016bs tuo, kad atveria nauj\u0105 eksperimentin\u0119 platform\u0105 tirti procesus, kuri\u0173 tiesiogiai kosmose patikrinti prakti\u0161kai ne\u012fmanoma. Tokios kvantin\u0117s simuliacijos laikomos viena perspektyviausi\u0173 kryp\u010di\u0173, kai norima suprasti ribines situacijas, kur klasikinis reliatyvumas ir kvantin\u0117 fizika pradeda konfliktuoti.<\/p>\n
Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad j\u0173 sistema pirmiausia patvirtina pagrindines teorines \u012f\u017evalgas apie irimo mechanik\u0105, o ne pateikia nauj\u0105 prognoz\u0119 apie m\u016bs\u0173 Visatos likim\u0105. Darbas publikuotas \u017eurnale \u201ePhysical Review Letters\u201c.<\/p>\n
\u0160altiniai:
https:\/\/doi.org\/10.1103\/kqzq-fnr4
https:\/\/home.cern\/science\/physics\/standard-model
https:\/\/pdg.lbl.gov\/2024\/reviews\/rpp2024-rev-higgs-boson.pdf<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nors Visata atrodo stabili, dalis \u0161iuolaikin\u0117s fizikos teorij\u0173 leid\u017eia scenarij\u0173, kad ji gali b\u016bti tik laikinoje b\u016bsenoje. Jei vadinamasis vakuumas n\u0117ra pats \u017eemiausias energijos lygis, per\u0117jimas \u012f stabilesn\u0119 b\u016bsen\u0105 teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 vykti staiga ir su did\u017eiul\u0117mis pasekm\u0117mis. \u0160i id\u0117ja siejama su klaidingo vakuumo irimu, kai sistema \u012fstringa vietiniame energijos minimume, nors egzistuoja dar \u017eemesn\u0117, stabilesn\u0117 […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":13210,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[96],"miestas":[],"class_list":["post-13209","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-technologijos","tag-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13209","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13209"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13209\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13210"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13209"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13209"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13209"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=13209"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}