Giliuose \u017dem\u0117s gelmi\u0173 sluoksniuose, kur sl\u0117gis mil\u017eini\u0161kas, o uolienos tur\u0117t\u0173 deformuotis l\u0117tai, jau seniai fiksuojami netik\u0117tai stipr\u016bs \u017eem\u0117s dreb\u0117jimai. Naujas tyrimas \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c si\u016blo mechanizm\u0105, kuris paai\u0161kina, kaip tokie sm\u016bgiai gali kilti \u0161imt\u0173 kilometr\u0173 gylyje.<\/p>\n
Seismologiniai duomenys rodo, kad ypa\u010d daug vadinam\u0173j\u0173 gili\u0173j\u0173 dreb\u0117jim\u0173 registruojama mantijos pereinamojoje zonoje ma\u017edaug 410\u2013660 kilometr\u0173 gylyje. Jie da\u017eniausiai siejami su subdukcija, kai \u0161alta vandenynin\u0117 plok\u0161t\u0117 grimzta po kita plok\u0161te ir panyra gilyn \u012f kar\u0161tesn\u0119 mantij\u0105.<\/p>\n
Pagrindinis \u0161ios m\u012fsl\u0117s veik\u0117jas yra olivinas \u2013 vienas gausiausi\u0173 vir\u0161utin\u0117s mantijos mineral\u0173. Ilg\u0105 laik\u0105 dominavo id\u0117ja, kad giliuosius dreb\u0117jimus sukelia staigus olivino persitvarkymas \u012f tankesn\u0119 form\u0105, ta\u010diau buvo problema: \u0161al\u010diausiose subdukuojan\u010di\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 dalyse toks virsmas tur\u0117t\u0173 vykti per l\u0117tai.<\/p>\n
Esant palyginti \u017eemai temperat\u016brai giliai grimztan\u010dios plok\u0161t\u0117s \u0161erdyje, atom\u0173 difuzija sul\u0117t\u0117ja, tod\u0117l tradicinis virsmas, kuris remiasi med\u017eiagos perna\u0161a kristale, neatrod\u0117 pakankamai greitas, kad sukelt\u0173 staig\u0173 l\u016b\u017e\u012f. Vis d\u0117lto b\u016btent tokiose \u201e\u0161altose\u201c zonose dreb\u0117jimai ir buvo stebimi.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda, vadovaujama Kohei Matsudos, eksperimenti\u0161kai parod\u0117 alternatyv\u0173 keli\u0105: be difuzijos vykstant\u012f, pseudomartensitin\u012f kristalo persitvarkym\u0105. Tokiu atveju kristalo gardel\u0117 persijungia staigiai, veikiama \u0161lyties \u012ftempi\u0173, o procesas gali vykti ir \u017eemesn\u0117se temperat\u016brose.<\/p>\n
Eksperimentuose, atk\u016brus sl\u0117gio ir temperat\u016bros s\u0105lygas, b\u016bdingas gilioms subdukcijos zonoms, uolien\u0173 m\u0117giniuose aptikta reta tarpin\u0117 faz\u0117 \u2013 poirieritas. Jo kristalografin\u0117 orientacija atitiko teorinius modelius, kurie prognozuoja b\u016btent staigi\u0105, be difuzijos vykstan\u010di\u0105 olivino transformacij\u0105 \u012f ringvudit\u0105.<\/p>\n
Tyrime pabr\u0117\u017eiama, kad poirierito virtimas ringvuditu yra egzoterminis, tai yra, i\u0161skiriantis \u0161ilum\u0105. Toks staigus \u0161ilumos i\u0161siskyrimas gali lokaliai susilpninti uolien\u0105 l\u016b\u017eio zonoje, pakeisti jos mechanines savybes ir sudaryti s\u0105lygas greitam slydimui, kuris ir pasirei\u0161kia kaip \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas.<\/p>\n
\u0160is paai\u0161kinimas svarbus tuo, kad sujungia du ilgai neder\u0117jusius faktus: gili\u0173j\u0173 dreb\u0117jim\u0173 gaus\u0105 ir tai, kad \u0161al\u010diausiose grimztan\u010di\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 vietose tradiciniai, difuzija paremti virsmai netur\u0117jo veikti pakankamai greitai. Naujas modelis leid\u017eia tikslinti, kaip giliai \u017dem\u0117 perdirba litosfer\u0105 ir kaip energija bei deformacijos sklinda mantijoje.<\/p>\n
Nors tokio gylio dreb\u0117jimai paprastai nesukelia tiesiogini\u0173 katastrof\u0173 pavir\u0161iuje, jie yra esminis indikatorius, padedantis suprasti plok\u0161\u010di\u0173 tektonikos dinamik\u0105. Be to, atradimas skatina ie\u0161koti pana\u0161i\u0173 fazini\u0173 virsm\u0173 ir dar gilesniuose mantijos sluoksniuose, kurie gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti kitus iki \u0161iol ne iki galo suprastus signalus seismologiniuose \u012fra\u0161uose.<\/p>\n
\u0160altiniai:
\nhttps:\/\/www.science.org\/doi\/10.1126\/sciadv.adu5181
\nhttps:\/\/phys.org\/news\/2026-04-deep-earthquakes-triggered-olivine-poirierite.html<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Giliuose \u017dem\u0117s gelmi\u0173 sluoksniuose, kur sl\u0117gis mil\u017eini\u0161kas, o uolienos tur\u0117t\u0173 deformuotis l\u0117tai, jau seniai fiksuojami netik\u0117tai stipr\u016bs \u017eem\u0117s dreb\u0117jimai. Naujas tyrimas \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c si\u016blo mechanizm\u0105, kuris paai\u0161kina, kaip tokie sm\u016bgiai gali kilti \u0161imt\u0173 kilometr\u0173 gylyje. Seismologiniai duomenys rodo, kad ypa\u010d daug vadinam\u0173j\u0173 gili\u0173j\u0173 dreb\u0117jim\u0173 registruojama mantijos pereinamojoje zonoje ma\u017edaug 410\u2013660 kilometr\u0173 gylyje. Jie da\u017eniausiai […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":13240,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-13239","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13239","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13239"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13239\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13240"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13239"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13239"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13239"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=13239"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}