{"id":13241,"date":"2026-04-26T18:37:09","date_gmt":"2026-04-26T18:37:09","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/26\/atlantas-silpsta-nauji-matavimai-patvirtino-niuru-scenariju-europos-klimatui\/"},"modified":"2026-04-26T18:37:09","modified_gmt":"2026-04-26T18:37:09","slug":"atlantas-silpsta-nauji-matavimai-patvirtino-niuru-scenariju-europos-klimatui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/26\/atlantas-silpsta-nauji-matavimai-patvirtino-niuru-scenariju-europos-klimatui\/","title":{"rendered":"Atlantas silpsta: nauji matavimai patvirtino ni\u016br\u0173 scenarij\u0173 Europos klimatui"},"content":{"rendered":"<p>Atlantyje fiksuojamas vieno svarbiausi\u0173 planetos vandenynini\u0173 mechanizm\u0173 silpn\u0117jimas, kuris gali reik\u0161mingai paveikti Europos orus ir klimat\u0105. Nauja analiz\u0117, paskelbta \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c, remiasi ma\u017edaug dviej\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 tiesioginiais giliavandeni\u0173 srovi\u0173 matavimais ir rodo nuosekl\u0173 AMOC sistemos silpn\u0117jimo signal\u0105.<\/p>\n<p>AMOC, arba Atlanto meridianin\u0117 apvertimo cirkuliacija, veikia kaip did\u017eiulis \u0161ilumos perna\u0161os konvejeris. Ji perne\u0161a \u0161ilt\u0105, s\u016bresn\u012f vanden\u012f i\u0161 tropik\u0173 \u012f \u0160iaur\u0117s Atlant\u0105, kur \u0161is atv\u0117sta, tampa tankesnis, grimzta ir giliuose sluoksniuose gr\u012f\u017eta \u012f pietus.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l AMOC svarbi Europai<\/h2>\n<p>B\u016btent \u0161i cirkuliacija yra viena prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l Europa, palyginti su pana\u0161iomis platumomis \u0160iaur\u0117s Amerikoje, da\u017enai patiria \u0161velnesnes \u017eiemas. AMOC susilpn\u0117jimas siejamas ne su vienu konkre\u010diu rei\u0161kiniu, o su platesniais klimato sistemos poky\u010diais, \u012fskaitant vandenyn\u0173 \u0161ilt\u0117jim\u0105 ir g\u0117lo vandens patekim\u0105 \u012f \u0160iaur\u0117s Atlant\u0105 d\u0117l ledyn\u0173 tirpsmo.<\/p>\n<p>Mokslininkai seniai \u012fsp\u0117ja, kad didelis AMOC silpn\u0117jimas ar staigesnis l\u016b\u017eis gal\u0117t\u0173 perbrai\u017eyti krituli\u0173 ir audr\u0173 trajektorijas, keisti temperat\u016br\u0173 pasiskirstym\u0105 regione. Tai b\u016bt\u0173 juntama ne tik kasdien\u0117je meteorologijoje, bet ir energetikos paklausoje, \u017eem\u0117s \u016bkyje bei pakran\u010di\u0173 rizikose.<\/p>\n<h2>Kuo naujas tyrimas skiriasi<\/h2>\n<p>Iki \u0161iol AMOC raida da\u017enai buvo vertinama pasitelkiant klimato modelius ir netiesioginius rodiklius, tod\u0117l i\u0161likdavo didesn\u0117 neapibr\u0117\u017etis. Naujausiame darbe akcentuojami tiesioginiai matavimai: naudojami j\u016bros dugne inkaruoti sensori\u0173 tinklai vakariniame Atlanto pakra\u0161tyje, fiksuojantys dugno sl\u0117g\u012f ir vandens savybes didesniame nei 1 000 metr\u0173 gylyje.<\/p>\n<p>Tokie matavimai leid\u017eia geriau atskirti sezoninius svyravimus nuo ilgalaik\u0117s tendencijos. Tyrime teigiama, kad per pastaruosius ma\u017edaug 20 met\u0173 giliavandenis piet\u0173 krypties srautas vakariniame Atlanto pakra\u0161tyje silpn\u0117jo nuosekliai \u012fvairiose platumose, o tai vertinama kaip platesnio masto cirkuliacijos poky\u010dio po\u017eymis.<\/p>\n<h2>K\u0105 tai gali reik\u0161ti atei\u010diai<\/h2>\n<p>AMOC laikoma vienu i\u0161 vadinam\u0173j\u0173 klimato sistemos l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0173, ta\u010diau mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad trumpalaikiai steb\u0117jimai dar nerei\u0161kia art\u0117jan\u010dio staigaus kolapso. Vis d\u0117lto nuoseklus silpn\u0117jimo signalas stiprina argument\u0105, kad vandenyn\u0173 cirkuliacija jau reaguoja \u012f \u017emogaus sukelt\u0105 klimato kait\u0105, o jos pasekm\u0117s gali stipr\u0117ti did\u0117jant pasauliniam at\u0161ilimui.<\/p>\n<p>Europos kontekste svarbiausia \u017einia yra praktin\u0117: kuo tiksliau matuojama AMOC ir geriau suprantami jos poky\u010diai, tuo patikimesn\u0117s tampa ilgalaik\u0117s prognoz\u0117s ir prisitaikymo planai. Tai apima pasirengim\u0105 didesniems krituli\u0173 kontrastams, pakran\u010di\u0173 rizikoms, taip pat energijos ir maisto sistem\u0173 atsparumo stiprinim\u0105.<\/p>\n<p>\u201ePer pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius nustat\u0117me nuosekl\u0173 giliavandenio piet\u0173 krypties perna\u0161os ma\u017e\u0117jim\u0105 \u012fvairiose platumose\u201c, \u2013 teigiama tyrimo i\u0161vadose, akcentuojant, kad pokytis n\u0117ra vien lokalus ar atsitiktinis.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai taip pat pabr\u0117\u017eia, jog vakariniame Atlanto pakra\u0161tyje poky\u010diai gali pasimatyti grei\u010diau nei kitose baseino dalyse, tod\u0117l \u0161i zona tampa savoti\u0161ka ankstyvo persp\u0117jimo erdve. D\u0117l to tikimasi, kad steb\u0117senos tinklai ir toliau bus ple\u010diami, o j\u0173 duomenys naudojami tikslinant tiek regioninius, tiek pasaulinius klimato scenarijus.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<\/p>\n<p>https:\/\/www.science.org\/doi\/10.1126\/sciadv.adz7738<\/p>\n<p>https:\/\/phys.org\/news\/2026-04-atlantic-current-decade-decline-deep.html<\/p>\n<p>https:\/\/www.ipcc.ch\/report\/ar6\/wg1\/<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Atlantyje fiksuojamas vieno svarbiausi\u0173 planetos vandenynini\u0173 mechanizm\u0173 silpn\u0117jimas, kuris gali reik\u0161mingai paveikti Europos orus ir klimat\u0105. Nauja analiz\u0117, paskelbta \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c, remiasi ma\u017edaug dviej\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 tiesioginiais giliavandeni\u0173 srovi\u0173 matavimais ir rodo nuosekl\u0173 AMOC sistemos silpn\u0117jimo signal\u0105. AMOC, arba Atlanto meridianin\u0117 apvertimo cirkuliacija, veikia kaip did\u017eiulis \u0161ilumos perna\u0161os konvejeris. Ji perne\u0161a \u0161ilt\u0105, s\u016bresn\u012f vanden\u012f i\u0161 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":13242,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-13241","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13241","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13241"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13241\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13242"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13241"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13241"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13241"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=13241"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}