{"id":13247,"date":"2026-04-26T18:38:28","date_gmt":"2026-04-26T18:38:28","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/26\/toks-atradimas-sokiravo-astronomus-3i-atlas-vanduo-rodo-kad-saules-sistema-isimtis\/"},"modified":"2026-04-26T18:38:28","modified_gmt":"2026-04-26T18:38:28","slug":"toks-atradimas-sokiravo-astronomus-3i-atlas-vanduo-rodo-kad-saules-sistema-isimtis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/26\/toks-atradimas-sokiravo-astronomus-3i-atlas-vanduo-rodo-kad-saules-sistema-isimtis\/","title":{"rendered":"Toks atradimas \u0161okiravo astronomus: 3I\/ATLAS vanduo rodo, kad Saul\u0117s sistema \u2013 i\u0161imtis"},"content":{"rendered":"<p>Tarptautin\u0117 astronom\u0173 komanda, steb\u0117jusi tarp\u017evaig\u017edin\u012f objekt\u0105 3I\/ATLAS, jo sud\u0117tyje aptiko itin ret\u0105 vandens form\u0105 \u2013 pusiau sunk\u0173j\u012f vanden\u012f, kuriame vienas vandenilio atomas pakeistas deuteriu. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161is radinys yra vienas ai\u0161kiausi\u0173 chemini\u0173 \u201epir\u0161t\u0173 atspaud\u0173\u201c, leid\u017eian\u010di\u0173 spr\u0119sti apie objekto kilm\u0119 u\u017e Saul\u0117s sistemos rib\u0173.<\/p>\n<p>Tyrim\u0173 duomenys rodo, kad 3I\/ATLAS pusiau sunkaus vandens ir \u012fprasto vandens santykis yra daugiau kaip 30 kart\u0173 didesnis nei tipin\u0117se Saul\u0117s sistemos kometose. Dar \u012fsp\u016bdingesnis palyginimas su \u017deme: \u0161is santykis vir\u0161ija vandenynuose fiksuojamas vertes daugiau kaip 40 kart\u0173.<\/p>\n<h2>ALMA leido pamatyti tai, kas anks\u010diau buvo ne\u012fmanoma<\/h2>\n<p>Tokio tikslumo matavimai tapo \u012fmanomi pasitelkus radioteleskop\u0173 sistem\u0105 ALMA (Atacama Large Millimeter\/submillimeter Array). Ji pirm\u0105 kart\u0105 leido tiesiogiai \u012fvertinti vandens izotopin\u0119 sud\u0117t\u012f objekte, atskridusiame i\u0161 kitos \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 sistemos, o ne remtis vien netiesioginiais cheminiais po\u017eymiais.<\/p>\n<p>Mokslinink\u0173 teigimu, b\u016btent izotop\u0173 santykiai yra patikimas b\u016bdas atsekti, kokiomis s\u0105lygomis formavosi vandens molekul\u0117s. Deuterio ir vandenilio proporcija vandens lede gali i\u0161likti beveik nepakitusi milijardus met\u0173, tod\u0117l veikia kaip ilgalaik\u0117 informacijos kapsul\u0117 apie ankstyv\u0105j\u0105 aplink\u0105.<\/p>\n<h2>K\u0105 pasako pusiau sunkus vanduo?<\/h2>\n<p>Ne\u012fprastai didel\u0117 pusiau sunkaus vandens dalis siejama su itin \u017eemomis temperat\u016bromis, kuriomis susidaro tokios izotopin\u0117s proporcijos. Tyr\u0117jai nurodo, kad 3I\/ATLAS kilm\u0117s aplinka gal\u0117jo b\u016bti gerokai \u0161altesn\u0117 nei regionai, kuriuose formavosi Saul\u0117s sistema, o temperat\u016bra gal\u0117jo siekti apie minus 240 laipsni\u0173 Celsijaus.<\/p>\n<p>Tokie skai\u010diai leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad kometa tik\u0117tina susiformavo galaktikos zonoje, kur chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 mai\u0161ymasis ir ledo chemija vyko kitokiomis s\u0105lygomis. Tai sustiprina hipotez\u0119, kad planet\u0173 sistem\u0173 \u201ereceptai\u201c Pauk\u0161\u010di\u0173 Take gali labai skirtis, o Saul\u0117s sistema gali b\u016bti ne standartas, o viena i\u0161 i\u0161im\u010di\u0173.<\/p>\n<h2>Padariniai teorijoms apie \u017dem\u0117s vanden\u012f<\/h2>\n<p>Rezultatai svarb\u016bs ir platesniam klausimui, i\u0161 kur atsirado vanduo \u017dem\u0117je. Jei kitose sistemose kometos ir lediniai k\u016bnai \u201egamina\u201c vanden\u012f su visi\u0161kai kitokiomis izotopin\u0117mis proporcijomis, vadinasi, vien tik komet\u0173 atne\u0161to vandens scenarijai gali b\u016bti ma\u017eiau universal\u016bs, nei kartais \u012fsivaizduojama.<\/p>\n<p>3I\/ATLAS atvejis taip pat primena, kad tarp\u017evaig\u017ediniai sve\u010diai Saul\u0117s sistemoje pasirodo itin retai, o j\u0173 praskriejimo langas trumpas. Kiekvienas toks objektas suteikia unikali\u0105 galimyb\u0119 prakti\u0161kai \u201epa\u010diupin\u0117ti\u201c med\u017eiag\u0105, susiformavusi\u0105 prie kit\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173, neleid\u017eiantis delsti nei steb\u0117jim\u0173 planuotojams, nei instrument\u0173 komandoms.<\/p>\n<p>Astrofizikai tikisi, kad pana\u0161\u016bs matavimai ateityje taps da\u017enesni, nes tobul\u0117ja milimetrini\u0173 ir submilimetrini\u0173 bang\u0173 steb\u0117jim\u0173 metodai, o naujos apklausos programos vis grei\u010diau aptinka greitai judan\u010dius, i\u0161 toli atskriejan\u010dius objektus. Kuo daugiau bus toki\u0173 \u201echemini\u0173 profili\u0173\u201c, tuo ai\u0161kiau bus galima atsakyti, ar \u017dem\u0117s vandens istorija yra d\u0117sningumas, ar kosmin\u0117 retenyb\u0117.<\/p>\n<p>\u0160altiniai:<br \/>https:\/\/public.nrao.edu\/news\/3i-atlas-contains-30x-more-semi-heavy-water-than-comets-in-our-solar-system\/<br \/>https:\/\/www.nature.com\/articles\/s41550-026-02850-5<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tarptautin\u0117 astronom\u0173 komanda, steb\u0117jusi tarp\u017evaig\u017edin\u012f objekt\u0105 3I\/ATLAS, jo sud\u0117tyje aptiko itin ret\u0105 vandens form\u0105 \u2013 pusiau sunk\u0173j\u012f vanden\u012f, kuriame vienas vandenilio atomas pakeistas deuteriu. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad \u0161is radinys yra vienas ai\u0161kiausi\u0173 chemini\u0173 \u201epir\u0161t\u0173 atspaud\u0173\u201c, leid\u017eian\u010di\u0173 spr\u0119sti apie objekto kilm\u0119 u\u017e Saul\u0117s sistemos rib\u0173. Tyrim\u0173 duomenys rodo, kad 3I\/ATLAS pusiau sunkaus vandens ir \u012fprasto vandens [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":13248,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-13247","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13247","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13247"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13247\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13248"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13247"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13247"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13247"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=13247"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}