Diskusija d\u0117l bendros Europos skolos gr\u012f\u017eta \u012f politin\u0119 darbotvark\u0119, kai euro zona vienu metu sprend\u017eia konkurencingumo, gynybos ir investicij\u0173 tr\u016bkumo problemas. Europos Centrinio Banko valdybos nar\u0117 Isabel Schnabel Va\u0161ingtone pabr\u0117\u017e\u0117, kad euro zonos instituciniai pamatai po keli\u0173 krizi\u0173 sustipr\u0117jo, ta\u010diau ekonomin\u0117s ir karin\u0117s galios Europai vis dar stinga.<\/p>\n
Pastaraisiais metais euro zona parod\u0117 atsparum\u0105: infliacija buvo gr\u0105\u017einta link kain\u0173 stabilumo tikslo i\u0161vengiant gilesn\u0117s recesijos, o nedarbo lygis daugelyje \u0161ali\u0173 i\u0161liko arti istori\u0161kai \u017eem\u0173 reik\u0161mi\u0173. Kartu obligacij\u0173 pajamingum\u0173 skirtumai tarp euro zonos valstybi\u0173 ilgalaik\u0117je perspektyvoje suma\u017e\u0117jo, nors geopolitiniai sukr\u0117timai ir politiniai gin\u010dai d\u0117l biud\u017eet\u0173 periodi\u0161kai juos v\u0117l i\u0161ple\u010dia.<\/p>\n
Pasak Isabel Schnabel, Europa turi siekti trij\u0173 susijusi\u0173 tiksl\u0173: didesn\u0117s integracijos, daugiau inovacij\u0173 ir stipresn\u0117s suverenios baz\u0117s. \u0160ie prioritetai i\u0161ry\u0161k\u0117jo po to, kai ekonomist\u0173 ir institucij\u0173 analiz\u0117s vis garsiau kalba apie ES na\u0161um\u0105, inovacij\u0173 temp\u0105 ir kapitalo rink\u0173 fragmentacij\u0105, kuri brangina verslui finansavim\u0105.<\/p>\n
Vidini\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 bendrojoje rinkoje ma\u017einimas \u012fvardijamas kaip vienas grei\u010diausi\u0173 b\u016bd\u0173 padidinti produktyvum\u0105. Prie to prisideda ir Europos Komisijos siekis kurti paprastesnes taisykles, kurios pad\u0117t\u0173 \u012fmon\u0117ms veikti keliose valstyb\u0117se nar\u0117se be perteklini\u0173 nacionalini\u0173 skirtum\u0173, ypa\u010d augan\u010dioms inovacij\u0173 ir startuoli\u0173 bendrov\u0117ms.<\/p>\n
Technologij\u0173 srityje akcentuojama, kad prover\u017e\u012f gali duoti ne vien nauj\u0173 sprendim\u0173 k\u016brimas, bet ir j\u0173 \u012fsisavinimas realioje ekonomikoje. DI laikomas viena i\u0161 sri\u010di\u0173, kur Europai svarbu neatsilikti nuo JAV ir Kinijos, ta\u010diau lemiamas veiksnys yra greitas diegimas \u012fmon\u0117se, vie\u0161ajame sektoriuje ir pramon\u0117je.<\/p>\n
Bendros skolos \u0161alininkai argumentuoja, kad euro zonai tr\u016bksta didelio, vieningo ir itin likvidaus \u201esaugaus turto\u201c, kuris gal\u0117t\u0173 tapti finans\u0173 sistemos atrama. \u0160iuo metu investuotojai da\u017enai remiasi JAV i\u017edo obligacijomis, nes j\u0173 rinka yra did\u017eiul\u0117 ir labai likvidi, o euro zonoje skola daugiausia leid\u017eiama nacionaliniu lygiu, su skirtingais reitingais ir rizikos vertinimu.<\/p>\n
Ekonomist\u0173 Olivier Blanchard ir \u00c1ngel Ubide si\u016blymai vie\u0161ojoje erdv\u0117je siejami su id\u0117ja dal\u012f nacionalin\u0117s skolos palaipsniui pakeisti bendrai leid\u017eiamomis euroobligacijomis. Kaip precedentas minimas po pandemijos sukurtas ES skolinimosi mechanizmas \u201eNextGenerationEU\u201c, kai pirm\u0105 kart\u0105 istorijoje ES mastu buvo sutarta d\u0117l reik\u0161mingos bendros skolos ir investicij\u0173 paketo.<\/p>\n
\u201eJei turime bendr\u0105 skol\u0105, tai reikia padaryti dabar\u201c, \u2013 sak\u0117 Isabel Schnabel.<\/p>\n
Diskusijoje taip pat skamb\u0117jo skai\u010diavimai, kad suvienodinta ir didel\u0117 Komisijos leid\u017eiam\u0173 obligacij\u0173 rinka teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 ma\u017einti finansavimosi kain\u0105, o tai per kainodaros grandin\u0119 atpigint\u0173 kapital\u0105 ir \u012fmon\u0117ms. \u0160alininkai tai sieja su platesniu tikslu \u2013 sutelkti daugiau investicij\u0173 \u012f inovacijas, infrastrukt\u016br\u0105 ir gynyb\u0105.<\/p>\n
Gynybos finansavimas tampa viena stipriausi\u0173 politini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l euroobligacij\u0173 id\u0117ja v\u0117l atgimsta. Akcentuojama, kad gynyba n\u0117ra vien amunicijos ar technikos pirkimai: svarbi ir mokslini\u0173 tyrim\u0173 bei eksperimentin\u0117s pl\u0117tros dalis, kuri v\u0117liau sukuria technologij\u0173 perna\u0161\u0105 \u012f civilin\u0119 ekonomik\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau bendros skolos kritikai primena dvi tradicines kli\u016btis: moralin\u0117s rizikos problem\u0105 ir pasitik\u0117jimo deficit\u0105. Moralinei rizikai priskiriama baim\u0117, kad kai kurios valstyb\u0117s, tur\u0117damos lengvesn\u012f finansavim\u0105, gali atid\u0117lioti reformas ar fiskalin\u0119 drausm\u0119, o s\u0105skait\u0105 galiausiai dalyt\u0173si visi.<\/p>\n
\u201eJei rimtai ne\u017ei\u016br\u0117sime \u012f moralin\u0119 rizik\u0105, galime baigti labai blogai\u201c, \u2013 sak\u0117 Isabel Schnabel.<\/p>\n
Kita kli\u016btis \u2013 valdymas: norint tvariai aptarnauti bendr\u0105 skol\u0105, reik\u0117t\u0173 ai\u0161ki\u0173 ES lygio pajam\u0173 ir atsakomyb\u0117s mechanizm\u0173. Tai rei\u0161kia politin\u012f sprendim\u0105 d\u0117l didesnio pajam\u0173 ir kompetencij\u0173 perk\u0117limo \u012f europin\u012f lygmen\u012f, kuris daugelyje \u0161ali\u0173 iki \u0161iol sulaukia pasiprie\u0161inimo.<\/p>\n
Vis d\u0117lto \u0161alininkai pabr\u0117\u017eia ir reputacin\u012f aspekt\u0105: jei Europa nesugeba susitarti d\u0117l bendr\u0173 instrument\u0173, rinkoms tai signalizuoja, kad pa\u010dios valstyb\u0117s nar\u0117s nepasitiki projektu. Tokiu atveju, j\u0173 teigimu, sunkiau tik\u0117tis, kad pasauliniai investuotojai euro zon\u0105 laikys vieningu ir prognozuojamu finansiniu centru.<\/p>\n
Artimiausi sprendimai priklausys nuo to, ar ES \u0161alys ras kompromis\u0105 tarp didesnio bendro finansavimo, fiskalin\u0117s drausm\u0117s u\u017etikrinimo ir ai\u0161kaus skolos aptarnavimo modelio. Kol kas bendros skolos id\u0117ja lieka viena ry\u0161kiausi\u0173 tem\u0173, kai Europa ie\u0161ko b\u016bd\u0173 grei\u010diau investuoti \u012f saugum\u0105 ir ekonomikos augim\u0105.<\/p>\n
\u0160altiniai:<\/p>\n
https:\/\/www.ecb.europa.eu\/press\/key\/date\/2024\/html\/ecb.sp240417~b9f7a9b1d9.en.html<\/p>\n
https:\/\/commission.europa.eu\/strategy-and-policy\/eu-budget\/long-term-eu-budget\/nextgenerationeu_en<\/p>\n
https:\/\/www.consilium.europa.eu\/en\/policies\/eu-recovery-plan\/<\/p>\n
https:\/\/www.imf.org\/en\/Publications\/Departmental-Papers-Policy-Papers\/Issues\/2019\/03\/08\/Market-Fragmentation-in-the-Euro-Area-46526<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Diskusija d\u0117l bendros Europos skolos gr\u012f\u017eta \u012f politin\u0119 darbotvark\u0119, kai euro zona vienu metu sprend\u017eia konkurencingumo, gynybos ir investicij\u0173 tr\u016bkumo problemas. Europos Centrinio Banko valdybos nar\u0117 Isabel Schnabel Va\u0161ingtone pabr\u0117\u017e\u0117, kad euro zonos instituciniai pamatai po keli\u0173 krizi\u0173 sustipr\u0117jo, ta\u010diau ekonomin\u0117s ir karin\u0117s galios Europai vis dar stinga. Pastaraisiais metais euro zona parod\u0117 atsparum\u0105: infliacija […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":13262,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[95],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-13261","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ekonomika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13261","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13261"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13261\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13262"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13261"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13261"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13261"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=13261"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}