Nors gimtadienius \u0161ven\u010diame kas 12 m\u0117nesi\u0173 (tai \u2013 m\u016bs\u0173 chronologinis am\u017eius), jis ne visada sutampa su tuo, kaip greitai d\u0117visi organizmas (biologinis am\u017eius).<\/p>\n
Mokslininkai nustat\u0117 10 kraujo \u017eymen\u0173, kurie gali pad\u0117ti atskirti \u0161iuos du \u201eam\u017eius\u201c.<\/p>\n
Biologin\u012f am\u017ei\u0173 jau galima vertinti \u012fvairiais b\u016bdais, ta\u010diau vis dar ie\u0161koma tyrim\u0173, kurie b\u016bt\u0173 patikimesni ir papras\u010diau pritaikomi praktikoje. Vienas i\u0161 galim\u0173 sprendim\u0173 \u2013 kraujo tyrimas, paremtas konkre\u010di\u0173 biomarkeri\u0173 analize.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atliko Vokietijos Konstancos universiteto mokslinink\u0173 komanda. Jie tikisi, kad naujas kraujo analiz\u0117s metodas pad\u0117s geriau suprasti biologinio sen\u0117jimo procesus ir gal\u0117t\u0173 tapti savoti\u0161ka ankstyvo persp\u0117jimo sistema, leid\u017eian\u010dia \u012fvertinti su am\u017eiumi susijusi\u0173 lig\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n
\u201eBiologinis sen\u0117jimas yra labai sud\u0117tingas procesas. Jis veikia visus k\u016bno audinius ir organus, o jo ne\u012fmanoma paai\u0161kinti viena prie\u017eastimi\u201c, \u2013 teigia Konstancos universiteto biolog\u0117 Maria Moreno-Villanueva.<\/p>\n
\u201eTod\u0117l vieno biomarkerio nepakanka, kad b\u016bt\u0173 galima patikimai nustatyti \u017emogaus biologin\u012f am\u017ei\u0173. Be to, vyrai ir moterys sensta nevienodai\u201c, \u2013 priduria ji.<\/p>\n
Tyr\u0117jai i\u0161 prad\u017ei\u0173 i\u0161matavo 362 skirtingus kraujo rodiklius, i\u0161tirdami 3 300 \u017emoni\u0173, kuri\u0173 am\u017eius siek\u0117 nuo 35 iki 74 met\u0173, m\u0117ginius. Pasitelk\u0119 statistin\u012f modeliavim\u0105 ir ma\u0161inin\u012f mokym\u0105si, jie atrinko 10 svarbiausi\u0173 biomarkeri\u0173 \u2013 atskirai vyrams ir atskirai moterims.<\/p>\n
Atranka buvo atlikta lyginant kiekvien\u0105 biomarker\u012f su chronologiniu am\u017eiumi. \u012e galutin\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 pateko tie rodikli\u0173 deriniai, kurie tiksliausiai \u201eprognozavo\u201c \u017emogaus am\u017ei\u0173 pagal kraujo sud\u0117t\u012f. Biomarkeriai ap\u0117m\u0117 cheminius, genetinius, l\u0105stelinius ir molekulini\u0173 signal\u0173 rodiklius.<\/p>\n
Taip mokslininkai sudar\u0117 savoti\u0161k\u0105 \u201ekraujo am\u017eiaus\u201c model\u012f: kokie kraujo rodikliai da\u017eniausiai b\u016bdingi tam tikro am\u017eiaus \u017emon\u0117ms. Jei \u017emogaus \u201ekraujo am\u017eius\u201c nesutampa su jo tikruoju am\u017eiumi, tai gali rodyti l\u0117tesn\u012f arba greitesn\u012f biologin\u012f sen\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Nor\u0117dami patikrinti, ar atrinkti biomarkeriai tikrai veikia, tyr\u0117jai taik\u0117 test\u0105 grup\u0117ms, kurios, kaip \u017einoma, sensta skirtingu tempu: \u017emon\u0117ms, turintiems Dauno sindrom\u0105 (trisomij\u0105 21), r\u016bkantiems asmenims ir moterims, kurioms taikoma hormon\u0173 terapija.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117 tik\u0117tinus biologinio sen\u0117jimo poky\u010dius \u2013 kai kuriais atvejais spartesnius, kai kuriais l\u0117tesnius. Tai leido daryti i\u0161vad\u0105, kad biomarkeriai ir j\u0173 interpretacija atspindi realius sen\u0117jimo skirtumus.<\/p>\n
\u201eAtsi\u017evelgiant \u012f tai, k\u0105 dabartiniai tyrimai rodo apie r\u016bkymo, hormon\u0173 pakaitin\u0117s terapijos ar trisomijos 21 poveik\u012f sen\u0117jimui, visi \u0161ie rezultatai yra logi\u0161ki ir patvirtina m\u016bs\u0173 biologinio am\u017eiaus \u012fver\u010dio pagr\u012fstum\u0105\u201c, \u2013 teigia Konstancos universiteto molekulinis toksikologas Alexander B\u00fcrkle.<\/p>\n
Dar viena \u012fdomi i\u0161vada \u2013 dalis atrinkt\u0173 biomarkeri\u0173 gali b\u016bti ne tik sen\u0117jimo rodikliai, bet ir patys prisid\u0117ti prie biologinio sen\u0117jimo (vadinamieji \u201evarikliai\u201c), o kiti gali b\u016bti tik pasekmes atspindintys \u201esteb\u0117tojai\u201c.<\/p>\n
Tai gali suteikti daugiau informacijos apie \u017emogaus sveikat\u0105 vien i\u0161 kraujo tyrimo. Biologinis am\u017eius laikomas naudingu fizin\u0117s b\u016bkl\u0117s ir savijautos matu: \u201ejaunesnis\u201c organizmas da\u017eniausiai siejamas su geresne sveikata ir ilgesne gyvenimo trukme.<\/p>\n
Mokslininkai mano, kad naujai sukurtas testas gal\u0117t\u0173 b\u016bti pritaikomas pla\u010diai: ne tik bendrai sveikatos b\u016bklei vertinti, bet ir tikrinant priemoni\u0173 ar gydymo metod\u0173 veiksmingum\u0105, siekiant suma\u017einti su sen\u0117jimu susijusi\u0173 lig\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n
Pasaulio gyventojams spar\u010diai senstant, mokslininkai ie\u0161ko b\u016bd\u0173, kaip u\u017etikrinti, kad ilgesn\u0117 gyvenimo trukm\u0117 reik\u0161t\u0173 ir sveikesn\u012f gyvenim\u0105. Tam ypa\u010d svarbu geriau suprasti, kaip veikia biologinis sen\u0117jimas ir kokie veiksniai gali j\u012f paspartinti ar sul\u0117tinti.<\/p>\n
\u201eJei pa\u017ei\u016br\u0117tume \u012f daugelio tais pa\u010diais metais gimusi\u0173 \u017emoni\u0173 biologinio am\u017eiaus \u012fver\u010dius, pamatytume labai plat\u0173 reik\u0161mi\u0173 spektr\u0105. Tai ai\u0161kiai rodo, kad kiekvienas \u017emogus sensta individualiai ir, pavyzd\u017eiui, kai kurie biologi\u0161kai yra gerokai jaunesni, nei rodyt\u0173 j\u0173 chronologinis am\u017eius\u201c, \u2013 sako M. Moreno-Villanueva.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo \u017eurnale \u201eAging Cell\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nors gimtadienius \u0161ven\u010diame kas 12 m\u0117nesi\u0173 (tai \u2013 m\u016bs\u0173 chronologinis am\u017eius), jis ne visada sutampa su tuo, kaip greitai d\u0117visi organizmas (biologinis am\u017eius). Mokslininkai nustat\u0117 10 kraujo \u017eymen\u0173, kurie gali pad\u0117ti atskirti \u0161iuos du \u201eam\u017eius\u201c. Biologin\u012f am\u017ei\u0173 jau galima vertinti \u012fvairiais b\u016bdais, ta\u010diau vis dar ie\u0161koma tyrim\u0173, kurie b\u016bt\u0173 patikimesni ir papras\u010diau pritaikomi praktikoje. Vienas […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1352,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1351","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1351","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1351"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1351\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1352"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1351"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1351"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1351"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1351"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}