Moter\u0173 reprodukcin\u0117 biologija da\u017enai apib\u016bdinama kaip \u201etiksintis laikrodis\u201c: jos gimsta tur\u0117damos did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f viso gyvenimo kiau\u0161ial\u0105s\u010di\u0173 atsargos, tod\u0117l moters am\u017eius i\u0161 esm\u0117s sutampa su jos kiau\u0161ial\u0105s\u010di\u0173 am\u017eiumi. Kuo moteris vyresn\u0117, tuo \u201evyresn\u0117s\u201c ir jos kiau\u0161ial\u0105st\u0117s.<\/p>\n
Vyr\u0173 reprodukcija veikia kitaip. Sperma gaminama nuolat nuo lytinio brendimo, o prie\u0161 ejakuliacij\u0105 spermatozoidai gali b\u016bti kur\u012f laik\u0105 kaupiami reprodukciniuose takuose. Tai rei\u0161kia, kad vyro am\u017eius neb\u016btinai yra tas pats, kas jo spermatozoid\u0173 \u201eam\u017eius\u201c. Tad kas vyksta spermatozoidams, kol jie laukia?<\/p>\n
Vyrams, planuojantiems vaik\u0105, neretai patariama kelias dienas susilaikyti nuo lytini\u0173 santyki\u0173, kad padid\u0117t\u0173 spermatozoid\u0173 kiekis. I\u0161 ties\u0173, susilaikymas paprastai didina spermos kiek\u012f.<\/p>\n
Ta\u010diau vaisingum\u0105 lemia ne vien ejakuliato t\u016bris ar spermatozoid\u0173 skai\u010dius. Naujoje mokslinink\u0173 analiz\u0117je teigiama, kad vyrams (ir kitiems patinams) susilaikymo metu kaupiami spermatozoidai i\u0161 ties\u0173 \u201esensta\u201c \u2013 j\u0173 kokyb\u0117 prast\u0117ja.<\/p>\n
\u017dinoma, kad vyr\u0173 vaisingumas ma\u017e\u0117ja su am\u017eiumi. Vis d\u0117lto iki \u0161iol nebuvo ai\u0161ku, kiek \u0161\u012f ma\u017e\u0117jim\u0105 gali lemti laikas, kur\u012f spermatozoidai praleid\u017eia \u201esand\u0117lyje\u201c iki ejakuliacijos.<\/p>\n
\u0160is klausimas ypa\u010d aktualus dabar: pastebima, kad seksualinis aktyvumas, ypa\u010d tarp jaun\u0173 \u017emoni\u0173, ma\u017e\u0117ja, o t\u0117vyst\u0117 vis da\u017eniau atidedama v\u0117lesniam am\u017eiui. Tokios tendencijos gali dar labiau prisid\u0117ti prie bendro gimstamumo ma\u017e\u0117jimo.<\/p>\n
Tyr\u0117jai surinko ir apibendrino 115 publikuot\u0173 tyrim\u0173 duomenis, apiman\u010dius beveik 55 t\u016bkst. vyr\u0173. Rezultatai parod\u0117, kad kuo ilgiau vyrai susilaik\u0117 nuo ejakuliacijos, tuo labiau prast\u0117jo j\u0173 spermatozoid\u0173 b\u016bkl\u0117.<\/p>\n
Ma\u017e\u0117jo spermatozoid\u0173 judrumas (geb\u0117jimas \u201eplaukti\u201c) ir gyvybingumas, o j\u0173 DNR da\u017eniau b\u016bdavo pa\u017eeista.<\/p>\n
Mokslininkai i\u0161skyr\u0117 dvi tik\u0117tinas prie\u017eastis. Pirmoji \u2013 oksidacinis stresas, savoti\u0161kos biologin\u0117s \u201er\u016bdys\u201c, kurios gali fizi\u0161kai pa\u017eeisti spermatozoidus. Antroji \u2013 energijos i\u0161sekimas. Spermatozoidai yra itin aktyvios l\u0105stel\u0117s, bet j\u0173 galimyb\u0117s papildyti energijos atsargas ribotos, tod\u0117l ilgiau laikomi jie tiesiog \u201ei\u0161sikrauna\u201c.<\/p>\n
\u201ePasaulio sveikatos organizacija\u201c rekomenduoja prie\u0161 spermos m\u0117ginio pateikim\u0105 tyrimams, vaisingumo proced\u016broms ar IVF susilaikyti nuo ejakuliacijos nuo 2 iki 7 dien\u0173. Vis d\u0117lto naujieji duomenys leid\u017eia manyti, kad, siekiant geresn\u0117s m\u0117ginio kokyb\u0117s, trumpesnis laikotarpis kai kuriais atvejais gali b\u016bti palankesnis.<\/p>\n
Tai dera ir su kitais naujesniais pasteb\u0117jimais, jog ejakuliacija per 48 valandas iki m\u0117ginio pateikimo gali b\u016bti susijusi su geresniais IVF rezultatais, palyginti su ilgesniu susilaikymu. \u0160ios i\u0161vados siejamos ir su evoliucin\u0117s biologijos hipotez\u0117mis.<\/p>\n
Tyrimai su primatais rodo, kad da\u017enesn\u0117 ejakuliacija, \u012fskaitant masturbacij\u0105, gali gerinti ejakuliato kokyb\u0119. Kartu su naujais rezultatais tai leid\u017eia kelti prielaid\u0105, jog toks elgesys gali tur\u0117ti prisitaikom\u0105j\u0105 naud\u0105 \u2013 pad\u0117ti \u201epa\u0161alinti\u201c ilgiau u\u017esilaikiusius ir labiau pa\u017eeistus spermatozoidus.<\/p>\n
Spermatozoidai prast\u0117ja ne tik vyro organizme. J\u0173 b\u016bkl\u0117 gali blog\u0117ti ir po lytini\u0173 santyki\u0173, kai jie kur\u012f laik\u0105 b\u016bna moters organizme.<\/p>\n
\u017dmogaus spermatozoidai moters organizme i\u0161lieka gyvybingi tik kelias dienas. Ta\u010diau kai kuri\u0173 gyv\u016bn\u0173, pavyzd\u017eiui, skruzd\u0117li\u0173 karalieni\u0173, bi\u010di\u0173 ar kai kuri\u0173 \u0161ik\u0161nosparni\u0173 pateli\u0173, organizme sperma gali b\u016bti saugoma m\u0117nesius ar net metus iki apvaisinimo.<\/p>\n
Nor\u0117dami \u012fvertinti, ar spermatozoid\u0173 prast\u0117jimas laikymo metu yra paplit\u0119s biologinis d\u0117sningumas, tyr\u0117jai taip pat i\u0161analizavo 56 tyrim\u0173 duomenis apie 30 skirting\u0173 gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, \u012fskaitant pauk\u0161\u010dius ir bites, roplius bei kitus \u017einduolius. Ir \u010dia nustatyta ta pati tendencija \u2013 laikant sperm\u0105, jos kokyb\u0117 ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n
T\u0117v\u0173, kuri\u0173 sperma iki ejakuliacijos buvo laikyta ilgiau, arba motin\u0173, kurios sperm\u0105 laik\u0117 iki apvaisinimo, embrionai tur\u0117jo ma\u017eesnes i\u0161gyvenimo tikimybes. Mokslininkai mano, kad tai gali b\u016bti susij\u0119 ne vien su DNR pa\u017eeidimais.<\/p>\n
Galima, kad ilgiau laikyti spermatozoidai pasi\u017eymi kitokiu gen\u0173 rai\u0161kos profiliu \u2013 kitaip tariant, skiriasi tai, kurie genai b\u016bna aktyv\u016bs ir naudojami, palyginti su k\u0105 tik susidariusiais spermatozoidais.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad pateli\u0173 organizme spermatozoidai prast\u0117jo l\u0117\u010diau nei patin\u0173. Tai gali b\u016bti ai\u0161kinama tuo, jog kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 patel\u0117s yra i\u0161sivys\u010diusios specializuotus organus, i\u0161skirian\u010dius antioksidantus \u2013 med\u017eiagas, kurios maitina ir saugo laikom\u0105 sperm\u0105, taip pailgindamos jos funkcin\u012f \u201egaliojim\u0105\u201c.<\/p>\n
Tiek pel\u0117ms, tiek \u017emon\u0117ms spermatozoidai, kaip ir kiau\u0161ial\u0105st\u0117s, po susidarymo turi tam tikr\u0105 \u201egaliojimo laik\u0105\u201c. Jei iki apvaisinimo jie laikomi per ilgai, j\u0173 kokyb\u0117 prast\u0117ja.<\/p>\n
Vis d\u0117lto \u0161ios i\u0161vados rodo ir paprast\u0105, potencialiai veiksming\u0105 galimyb\u0119. Dalis vaisingumo problem\u0173 kyla d\u0117l veiksni\u0173, kuri\u0173 sunku kontroliuoti, pavyzd\u017eiui, aplinkos tar\u0161os, streso ar genetikos. Ta\u010diau spermatozoid\u0173 laikymo trukm\u0117 yra veiksnys, kur\u012f galima keisti.<\/p>\n
Tod\u0117l apvaisinimui naudojant \u0161vie\u017eiau ejakuliuot\u0105 sperm\u0105, teoriniu po\u017ei\u016briu galima pasiekti geresni\u0173 rezultat\u0173 \u2013 vien d\u0117l auk\u0161tesn\u0117s spermatozoid\u0173 kokyb\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Moter\u0173 reprodukcin\u0117 biologija da\u017enai apib\u016bdinama kaip \u201etiksintis laikrodis\u201c: jos gimsta tur\u0117damos did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f viso gyvenimo kiau\u0161ial\u0105s\u010di\u0173 atsargos, tod\u0117l moters am\u017eius i\u0161 esm\u0117s sutampa su jos kiau\u0161ial\u0105s\u010di\u0173 am\u017eiumi. Kuo moteris vyresn\u0117, tuo \u201evyresn\u0117s\u201c ir jos kiau\u0161ial\u0105st\u0117s. Vyr\u0173 reprodukcija veikia kitaip. Sperma gaminama nuolat nuo lytinio brendimo, o prie\u0161 ejakuliacij\u0105 spermatozoidai gali b\u016bti kur\u012f laik\u0105 kaupiami reprodukciniuose […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1354,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1353","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1353","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1353"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1353\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1354"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1353"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1353"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1353"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1353"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}