Turkijoje, senoviniame rom\u0117n\u0173 mieste Laodik\u0117joje, archeologai aptiko \u012fsp\u016bdingo dyd\u017eio marmurin\u0119 deiv\u0117s At\u0117n\u0117s statul\u0105, datuojam\u0105 ma\u017edaug prie\u0161 2 000 met\u0173. Rastas k\u016brinys siejamas su miestu, kuris minimas Biblijoje, tod\u0117l atradimas sulauk\u0117 i\u0161skirtinio d\u0117mesio ne tik Turkijoje, bet ir tarptautin\u0117je archeolog\u0173 bendruomen\u0117je.<\/p>\n
Apie radin\u012f vie\u0161ai prane\u0161\u0117 Turkijos kult\u016bros ir turizmo ministras Nuri Ersoy, pabr\u0117\u017e\u0119s statulos menin\u0119 vert\u0119 ir i\u0161skirtin\u012f stili\u0173. Archeolog\u0173 teigimu, statula aptikta Laodik\u0117jos teatro teritorijoje, netoli scenos konstrukcij\u0173, gul\u0117jusi veidu \u017eemyn.<\/p>\n
K\u0105 rodo statulos stilius?<\/p>\n
Remiantis stilistine analize, skulpt\u016bra priskiriama Augusto valdymo laikotarpiui, kuris t\u0119s\u0117si nuo 27 met\u0173 prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105 iki 14 met\u0173 m\u016bs\u0173 eros. Tai rei\u0161kia, kad radinys grei\u010diausiai sukurtas ankstyvojoje Romos imperijos epochoje, kai klasikin\u0117s graik\u0173 meno formos buvo aktyviai perimamos ir pritaikomos rom\u0117n\u0173 vie\u0161osioms erdv\u0117ms.<\/p>\n
Statula vaizduoja At\u0117n\u0119 su apsiaustu ir \u0161arvais, o kr\u016btin\u0117s srityje matoma egid\u0117 su Med\u016bzos galvos motyvu ir detaliai i\u0161kaltomis gyvat\u0117mis. Nors skulpt\u016brai tr\u016bksta galvos, jos korpusas i\u0161lik\u0119s itin gerai, tod\u0117l galima tiksliai vertinti meistryst\u0119, audinio klos\u010di\u0173 modeliavim\u0105 ir ikonografinius elementus.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f praktin\u012f skulptoriaus sprendim\u0105: galin\u0117 statulos dalis palikta ma\u017eiau u\u017ebaigta. Tokia technika b\u016bdinga k\u016briniams, kurie buvo skirti stov\u0117ti ni\u0161ose ar tarp kolon\u0173, kai \u017ei\u016brovas daugiausia matydavo priekin\u0119 dal\u012f.<\/p>\n
Kod\u0117l Laodik\u0117joje At\u0117n\u0117 buvo svarbi?<\/p>\n
Laodik\u0117ja senov\u0117je buvo turtingas ir strategi\u0161kai svarbus miestas, gars\u0117j\u0119s amatais ir prekyba. Archeologin\u0117je med\u017eiagoje bei epigrafiniuose \u0161altiniuose \u0161iame regione aptinkama nuorod\u0173, kad At\u0117n\u0117 \u010dia buvo suvokiama ne tik kaip karo ir i\u0161minties deiv\u0117, bet ir kaip audimo glob\u0117ja.<\/p>\n
Toks kontekstas ypa\u010d reik\u0161mingas, nes leid\u017eia statul\u0105 vertinti ne vien kaip dekoratyvin\u012f teatro ansamblio element\u0105. Ji tampa u\u017euomina \u012f miesto ekonomin\u012f identitet\u0105, amat\u0173 tradicijas ir vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173 ideologin\u0119 program\u0105, kuri rom\u0117n\u0173 laikais da\u017enai b\u016bdavo kuriama per dievybi\u0173 atvaizdus.<\/p>\n
Teatro aplinka ir platesnis kontekstas<\/p>\n
Laodik\u0117jos teatras laikomas vienu svarbiausi\u0173 komplekso objekt\u0173, o jo scenos pastatas siejamas su helenistinio ir rom\u0117ni\u0161ko laikotarpi\u0173 sand\u016bra. Archeologai pabr\u0117\u017eia, kad tokiose erdv\u0117se statulos da\u017enai sudarydavo i\u0161tis\u0105 diev\u0173 galerij\u0105, kuri buvo integruota \u012f architekt\u016br\u0105 ir kartu atliko reprezentacin\u0119 funkcij\u0105.<\/p>\n
\u0160io tipo radiniai padeda tiksliau rekonstruoti, kaip atrod\u0117 vie\u0161osios miesto erdv\u0117s, kokios ikonografin\u0117s programos buvo pasirenkamos ir kaip jos keit\u0117si ple\u010diantis Romos imperijos kult\u016briniam laukui. D\u0117l to At\u0117n\u0117s statula vertinama ne tik kaip \u012fsp\u016bdingas eksponatas, bet ir kaip svarbus \u0161altinis datavimui, stiliaus raidai bei regioniniams religiniams kultams tirti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Laodik\u0117joje Turkijoje aptikta ma\u017edaug 2 000 met\u0173 senumo 2 metr\u0173 At\u0117n\u0117s statula padeda geriau suprasti miesto kult\u0105, amat\u0173 reik\u0161m\u0119 ir teatro ansambl\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[48],"tags":[850,852,855,851,854,856,853],"miestas":[],"class_list":["post-13629","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-laisvalaikis","tag-archeologija","tag-atene","tag-augusto-laikotarpis","tag-laodikeja","tag-romos-imperija","tag-senoves-teatras","tag-turkija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13629","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13629"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13629\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13629"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13629"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13629"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=13629"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}