{"id":1371,"date":"2026-03-26T21:56:43","date_gmt":"2026-03-26T21:56:43","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/03\/26\/tylusis-kaltininkas-leksteje-iprastas-prieskonis-moterims-smarkiai-didina-nutukimo-rizika\/"},"modified":"2026-03-26T21:56:43","modified_gmt":"2026-03-26T21:56:43","slug":"tylusis-kaltininkas-leksteje-iprastas-prieskonis-moterims-smarkiai-didina-nutukimo-rizika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/03\/26\/tylusis-kaltininkas-leksteje-iprastas-prieskonis-moterims-smarkiai-didina-nutukimo-rizika\/","title":{"rendered":"Tylusis kaltininkas l\u0117k\u0161t\u0117je: \u012fprastas prieskonis moterims smarkiai didina nutukimo rizik\u0105"},"content":{"rendered":"<p>Per didelis druskos vartojimas da\u017eniausiai siejamas su padid\u0117jusia arterin\u0117s hipertenzijos rizika, inkst\u0173 apkrova ar skys\u010di\u0173 kaupimusi organizme, d\u0117l kurio gali patinti veidas. Ta\u010diau nauji tyrimai rodo, kad vienas populiariausi\u0173 prieskoni\u0173 gali b\u016bti susij\u0119s ir su gerokai didesne nutukimo rizika, ypa\u010d moterims.<\/p>\n<p>Mokslinink\u0173 i\u0161 Suomijos visuomen\u0117s sveikatos instituto Helsinkyje atliktas tyrimas vyko nuo 2017 met\u0173. Per \u0161\u012f laikotarp\u012f buvo i\u0161analizuoti daugiau nei 5 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 \u2013 tiek vyr\u0173, tiek moter\u0173 \u2013 mitybos \u012fpro\u010diai. Rezultatai 2026 metais paskelbti \u017eurnale \u201eNutrition and Health\u201c.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai nustat\u0117 ry\u0161k\u0173 ry\u0161\u012f tarp didesnio natrio (druskos) suvartojimo ir nutukimo. \u0160is ry\u0161ys ypa\u010d i\u0161ry\u0161k\u0117jo moter\u0173 grup\u0117je.<\/p>\n<p>Pasak tyrimo duomen\u0173, moterims, kurios suvartojo daugiausia druskos, bendro nutukimo rizika buvo net 330 proc. didesn\u0117 nei toms, kurios jos vartojo ma\u017eiausiai. Tuo pa\u010diu pilvinio nutukimo rizika pirmoje grup\u0117je buvo 240 proc. didesn\u0117.<\/p>\n<p>Vyrams ry\u0161ys taip pat pasteb\u0117tas: tie, kurie vartojo daugiausia druskos, buvo \u0161e\u0161is kartus labiau link\u0119 \u012f bendr\u0105 nutukim\u0105 nei vyrai, kurie druskos kiek\u012f racione ribojo.<\/p>\n<p>Druska gali b\u016bti vadinamasis tylus nutukimo veiksnys, nes da\u017enai net nesusim\u0105stome, kiek jos suvartojame su kasdieniu maistu. Did\u017eiausias jos \u0161altinis \u2013 itin perdirbti produktai: s\u016br\u016bs u\u017ekand\u017eiai, fasuoti m\u0117sos gaminiai, greitasis maistas. Tokie produktai da\u017enai turi ir daug nesveik\u0173 riebal\u0173, konservant\u0173 bei skonio stiprikli\u0173, tod\u0117l yra kaloringi. Tyrimai taip pat rodo, kad druska gali didinti apetit\u0105 ir trikdyti nat\u016bralius alkio bei sotumo reguliavimo mechanizmus.<\/p>\n<p>Mokslininkai planuoja toliau tirti, kaip druska veikia \u017earnyno mikrobiom\u0105. Manoma, kad \u0161is prieskonis gali neigiamai veikti nauding\u0105sias \u017earnyno bakterijas, i\u0161balansuoti med\u017eiag\u0173 apykaitos procesus ir taip palengvinti riebalinio audinio kaupim\u0105si.<\/p>\n<p>Gydytojai primena, kad natrio perteklius mityboje prisideda prie arterin\u0117s hipertenzijos ir rimt\u0173 \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos, taip pat didina insulto tikimyb\u0119. Tyrimai rodo, kad suma\u017einus druskos vartojim\u0105 ger\u0117ja \u012fvair\u016bs \u0161irdies sveikatai svarb\u016bs rodikliai.<\/p>\n<p>Kaip nurodoma, saugi druskos paros norma \u2013 iki 5 g, tai yra vienas nubrauktas arbatinis \u0161auk\u0161telis. Kadangi druskos yra beveik visuose produktuose (pavyzd\u017eiui, duonoje, m\u0117sos gaminiuose, \u017euvyje ar s\u016briuose), rekomenduojama jos papildomai nebed\u0117ti namuose. Patariama vengti papildomai s\u016bdyti sriubas, makaronus ar dar\u017eovi\u0173 salotas, o vietoje to rinktis \u017eoleli\u0173 mi\u0161inius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Per didelis druskos vartojimas da\u017eniausiai siejamas su padid\u0117jusia arterin\u0117s hipertenzijos rizika, inkst\u0173 apkrova ar skys\u010di\u0173 kaupimusi organizme, d\u0117l kurio gali patinti veidas. Ta\u010diau nauji tyrimai rodo, kad vienas populiariausi\u0173 prieskoni\u0173 gali b\u016bti susij\u0119s ir su gerokai didesne nutukimo rizika, ypa\u010d moterims. Mokslinink\u0173 i\u0161 Suomijos visuomen\u0117s sveikatos instituto Helsinkyje atliktas tyrimas vyko nuo 2017 met\u0173. Per [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1372,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1371","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1371","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1371"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1371\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1372"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1371"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1371"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1371"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1371"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}