Naujausi tyrimai rodo, kad \u0161unys \u017emoni\u0173 palydovais gal\u0117jo tapti gerokai anks\u010diau, nei manyta iki \u0161iol. Mokslininkai skelbia aptik\u0119 seniausi\u0105 \u017einom\u0105 \u0161uns DNR, o tai leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad \u017emogaus ir \u0161uns ry\u0161ys siekia beveik 16 t\u016bkst. met\u0173 \u2013 ma\u017edaug 5 t\u016bkst. met\u0173 anks\u010diau, nei buvo manoma.<\/p>\n
Nors \u0161unys yra \u012fprasti daugelio \u017emoni\u0173 namuose ir gyvenime, j\u0173 kilm\u0117 iki \u0161iol i\u0161lieka viena \u012fdomiausi\u0173 mokslo m\u012fsli\u0173. Pasak \u0161ved\u0173 genetiko Pontuso Skoglundo i\u0161 Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s \u201eFrancis Crick Institute\u201c, ai\u0161kaus atsakymo, kada ir kaip \u0161unys atsiskyr\u0117 nuo vilk\u0173, vis dar tr\u016bksta.<\/p>\n
Mokslininkai teigia, kad \u0161unys grei\u010diausiai susij\u0119 su dviej\u0173 pilk\u0173j\u0173 vilk\u0173 grupi\u0173 genetiniu paveldu. Ta\u010diau tiksli\u0105 \u0161un\u0173 atsiradimo prad\u017ei\u0105 nustatyti sud\u0117tinga ir d\u0117l to, kad senoviniai \u0161un\u0173 ir vilk\u0173 kaulai da\u017enai b\u016bna pana\u0161\u016bs, tod\u0117l archeologiniuose radiniuose juos sunku patikimai atskirti.<\/p>\n
\u0160i\u0105 sprag\u0105 band\u0117 u\u017epildyti dvi naujos studijos, kuri\u0173 autoriai sekoskait\u0117 archeologini\u0173 radini\u0173 genomus ir taip siek\u0117 geriau suprasti \u0161un\u0173 kilm\u0119.<\/p>\n
Pirmojo tyrimo duomenimis, seniausia \u017einoma \u0161uns DNR aptikta kaukol\u0117s fragmente P\u0131narba\u015f\u0131 vietov\u0117je dabartin\u0117s Turkijos teritorijoje. Tyrimo bendraautoris Laurent\u2019as Frantzas i\u0161 Miuncheno Ludwigo Maksimiliano universiteto nurod\u0117, kad tai buvo patel\u0117, tik\u0117tina, keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus. Manoma, jog ji gyveno ma\u017edaug prie\u0161 15 800 met\u0173 ir i\u0161vaizda gal\u0117jo priminti nedidel\u012f vilk\u0105.<\/p>\n
Iki \u0161iol seniausia \u017einoma \u0161uns DNR buvo datuojama ma\u017edaug 10 900 met\u0173 senumo radiniais.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat aptiko genetini\u0173 \u012frodym\u0173 pietvakari\u0173 Anglijoje, datuojam\u0173 ma\u017edaug 14 300 met\u0173. \u0160ie duomenys pad\u0117jo geriau suprasti, kaip ankstyvieji \u0161unys plito Europoje.<\/p>\n
L. Frantzas pabr\u0117\u017e\u0117, kad mokslininkai negali tiksliai \u012frodyti, kok\u012f vaidmen\u012f \u0161unys atliko \u017emoni\u0173 bendruomen\u0117se paskutinio ledynme\u010dio laikotarpiu. Vis d\u0117lto, jo teigimu, galima daryti prielaid\u0105, kad \u0161ie gyv\u016bnai tur\u0117jo b\u016bti svarb\u016bs: juos reik\u0117jo maitinti, tod\u0117l j\u0173 i\u0161laikymas kainavo.<\/p>\n
Mokslininkas sp\u0117jo, kad \u0161unys gal\u0117jo b\u016bti naudojami med\u017eioklei arba apsaugai. Net jei tuo metu jie nebuvo laikomi augintiniais taip, kaip dabar, ry\u0161ys su \u017emon\u0117mis, tik\u0117tina, buvo stiprus. L. Frantzas prid\u016br\u0117, kad vaikai veikiausiai ir tada \u017eaisdavo su \u0161uniukais.<\/p>\n
Artim\u0105 ry\u0161\u012f, pasak tyr\u0117j\u0173, gali rodyti ir archeologiniai radiniai: P\u0131narba\u015f\u0131 vietov\u0117je aptikta \u0161uniuk\u0173, palaidot\u0173 vir\u0161 \u017emoni\u0173 kap\u0173.<\/p>\n
Kito tyrimo metu didel\u0117 mokslinink\u0173 komanda palygino 216 \u0161un\u0173 ir vilk\u0173 palaik\u0173 genomus i\u0161 \u012fvairi\u0173 Europos vietovi\u0173. Tai leido atsekti, kaip \u0161unys vyst\u0117si \u017eemyne ir kaip keit\u0117si j\u0173 populiacijos.<\/p>\n
Ma\u017edaug prie\u0161 10 t\u016bkst. met\u0173 Europoje vyko didel\u0117 \u017emoni\u0173 migracija i\u0161 pietvakari\u0173 Azijos, siejama su neolito \u017eemdirbyst\u0117s revoliucija. Tuo metu skirting\u0173 region\u0173 \u017emon\u0117s susitiko, k\u016br\u0117 \u0161eimas, vyko reik\u0161mingas genetinis susimai\u0161ymas.<\/p>\n
Ta\u010diau tyr\u0117jai nustebo, kad pana\u0161us genetinis susimai\u0161ymas tarp \u0161un\u0173 nevyko tuo pa\u010diu metu. Pana\u0161u, jog dar iki \u016bkinink\u0173 atvykimo Europoje gyven\u0119 med\u017eiotojai-rink\u0117jai jau augino \u0161unis.<\/p>\n
\u201e\u0160unys buvo ai\u0161kiai svarb\u016bs m\u016bs\u0173 prot\u0117viams, nes pirmieji \u016bkininkai, pana\u0161u, per\u0117m\u0117 ankstesni\u0173 med\u017eiotoj\u0173-rink\u0117j\u0173 \u0161unis \u012f savo grupes, jud\u0117dami \u012f Europ\u0105\u201c, \u2013 teig\u0117 vienas i\u0161 tyrimo bendraautori\u0173 P. Skoglundas.<\/p>\n
Tai leid\u017eia manyti, kad \u0161unys buvo prijaukinti gerokai anks\u010diau. Vis d\u0117lto, pasak P. Skoglundo, tarp \u0161un\u0173 ir vilk\u0173 vis dar i\u0161lieka ry\u0161ki genetin\u0117 takoskyra.<\/p>\n
\u201eTr\u016bkstamos grandies paie\u0161kos t\u0119siasi\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujausi tyrimai rodo, kad \u0161unys \u017emoni\u0173 palydovais gal\u0117jo tapti gerokai anks\u010diau, nei manyta iki \u0161iol. Mokslininkai skelbia aptik\u0119 seniausi\u0105 \u017einom\u0105 \u0161uns DNR, o tai leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad \u017emogaus ir \u0161uns ry\u0161ys siekia beveik 16 t\u016bkst. met\u0173 \u2013 ma\u017edaug 5 t\u016bkst. met\u0173 anks\u010diau, nei buvo manoma. Nors \u0161unys yra \u012fprasti daugelio \u017emoni\u0173 namuose ir gyvenime, […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1376,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1375","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1375","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1375"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1375\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1376"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1375"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1375"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1375"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1375"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}