Naujas \u017eurnale Developmental Neuroscience publikuotas tyrimas rodo, kad n\u0117\u0161tumo metu patiriamas stresas gali b\u016bti susij\u0119s su vaiko smegen\u0173 raidos poky\u010diais, ta\u010diau ankstyvoje vaikyst\u0117je ugdomi adaptaciniai \u012fg\u016bd\u017eiai gali pad\u0117ti \u0161\u012f poveik\u012f su\u0161velninti. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai ankstyvi duomenys, ta\u010diau jie papildo vis gaus\u0117jan\u010dius \u012frodymus apie prenatalin\u0117s aplinkos svarb\u0105.<\/p>\n
Tyrim\u0105 atliko Niujorko miesto universiteto Graduate Center ir Queens College komanda, o kaip nat\u016bralios nelaim\u0117s sukelto prenatalinio streso model\u012f pasirinko 2012 metais JAV kilusi\u0105 audr\u0105 Superstorm Sandy. Tyr\u0117jai lygino vaikus, kurie n\u0117\u0161tumo metu buvo veikiami su audra susijusio streso, su vaikais, kurie tokios ekspozicijos nepatyr\u0117.<\/p>\n
Pilotiniame tyrime dalyvavo 11 vaik\u0173, patyrusi\u0173 prenatalin\u012f stres\u0105, ir 23 vaikai kontrolin\u0117je grup\u0117je. Nuo 2 iki 6 met\u0173 am\u017eiaus buvo periodi\u0161kai vertinami kasdieniai \u012fg\u016bd\u017eiai, tokie kaip komunikacija, savitvarka ir socialinis elgesys, da\u017enai vadinami adaptaciniais \u012fg\u016bd\u017eiais.<\/p>\n
Vaikams sulaukus 8 met\u0173, daliai j\u0173 buvo atlikti smegen\u0173 vaizdinimo tyrimai ir u\u017eduotys, susijusios su emocij\u0173 atpa\u017einimu, pavyzd\u017eiui, veido i\u0161rai\u0161k\u0173 interpretavimu. Tokios u\u017eduotys aktyvina emocij\u0173 apdorojime dalyvaujan\u010dius smegen\u0173 tinklus, \u012fskaitant limbin\u0119 sistem\u0105.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117 nuosekl\u0173 ry\u0161\u012f: vaikai, kuri\u0173 prenatalinis laikotarpis buvo pa\u017eym\u0117tas didesniu stresu, vidutini\u0161kai rod\u0117 tendencij\u0105 tur\u0117ti silpnesnius adaptacinius \u012fg\u016bd\u017eius ir ma\u017eesn\u012f aktyvum\u0105 kai kuriose su emocijomis susijusiose smegen\u0173 srityse. Ta\u010diau esminis skirtumas atsirado \u012fvertinus, kokius adaptacinius \u012fg\u016bd\u017eius vaikai buvo \u012fgij\u0119 ankstyvoje vaikyst\u0117je.<\/p>\n
Vaik\u0173, kurie patyr\u0117 prenatalin\u012f stres\u0105, bet anksti i\u0161siugd\u0117 stipresnius adaptacinius \u012fg\u016bd\u017eius, smegen\u0173 aktyvumo rodikliai buvo artimesni kontrolin\u0117s grup\u0117s vaikams. Kitaip tariant, ankstyvi kasdieniai \u012fg\u016bd\u017eiai \u0161iame tyrime siejosi su didesniu smegen\u0173 atsparumu v\u0117lesniame am\u017eiuje.<\/p>\n
\u201eI\u0161 neurovaizdinimo perspektyvos \u0161ie rezultatai i\u0161ry\u0161kina nepaprast\u0105 smegen\u0173 geb\u0117jim\u0105 b\u016bti atsparioms\u201c, \u2013 sak\u0117 CUNY ASRC Neurovaizdinimo branduolio direktor\u0117 Duke Shereen.<\/p>\n
Tyr\u0117jai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad ma\u017eesni adaptaciniai \u012fg\u016bd\u017eiai buvo susij\u0119 su ma\u017eesniu aktyvumu srityse, kurios svarbios emocij\u0173 reguliavimui, sensorin\u0117s informacijos apdorojimui ir atminties formavimui. Nors tokie ry\u0161iai dar nerei\u0161kia prie\u017easties ir pasekm\u0117s, jie padeda geriau suprasti galimus mechanizmus.<\/p>\n
Mokslinink\u0173 teigimu, klimato kaitos fone da\u017en\u0117jant ekstremaliems rei\u0161kiniams, daugiau n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 gali atsidurti ilgalaikio streso s\u0105lygomis, o tai kelia papildom\u0173 visuomen\u0117s sveikatos klausim\u0173. Tokiose situacijose ypa\u010d svarbios tampa ankstyvosios pagalbos priemon\u0117s, kurios yra realiai pritaikomos \u0161eimoms kasdienyb\u0117je.<\/p>\n
Autoriai akcentuoja, kad tyrimas yra nedidel\u0117s apimties, tod\u0117l i\u0161vadoms b\u016btini didesni ir \u012fvairesni tyrimai, kurie patvirtint\u0173 ry\u0161ius bei leist\u0173 tiksliau \u012fvertinti, kokios intervencijos veiksmingiausios. Vis d\u0117lto gauti duomenys palaiko id\u0117j\u0105, kad ankstyvas savaranki\u0161kumo, bendravimo ir savitvarkos \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 stiprinimas gali b\u016bti svarbus ne tik elgesiui, bet ir smegen\u0173 sveikatos atsparumui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas rodo, kad n\u0117\u0161tumo stresas gali paveikti vaiko smegenis, ta\u010diau ankstyvi adaptaciniai \u012fg\u016bd\u017eiai siejasi su didesniu atsparumu.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":13938,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[1726,1727,1722,1723,1725,1724],"miestas":[],"class_list":["post-13937","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-adaptaciniai-igudziai","tag-klimato-kaitos-poveikis","tag-nestumas","tag-prenatalinis-stresas","tag-smegenu-tyrimai","tag-vaiku-raida"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13937","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13937"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13937\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13938"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13937"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13937"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13937"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=13937"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}