Ne vienas yra patyr\u0119s situacij\u0105, kai artimas \u017emogus pasakoja apie jauki\u0105 bendr\u0105 akimirk\u0105, o j\u016bs jos tiesiog neprisimenate. Tai da\u017enai priver\u010dia sunerimti: gal atmintis silpsta, gal galva perpildyta informacijos, o gal smegenys tiesiog nebeturi vietos naujiems prisiminimams.<\/p>\n
Neuromokslas toki\u0105 intuicij\u0105 pataiso: smegenys neveikia kaip talpa, kuri kada nors prisipildo iki kra\u0161t\u0173. Kur kas tiksliau b\u016bt\u0173 sakyti, kad jos nuolat atsirenka, k\u0105 \u012fsiminti, o k\u0105 praleisti, tod\u0117l dalis \u012fvyki\u0173 taip ir netampa tvirtais prisiminimais.<\/p>\n
Kasdien mus pasiekia mil\u017eini\u0161ki informacijos srautai: vaizdai, garsai, pokalbiai, sprendimai ir u\u017eduotys. Jeigu smegenys bandyt\u0173 visk\u0105 \u012fra\u0161yti pa\u017eod\u017eiui, sistema greitai \u201eu\u017estrigt\u0173\u201c, tod\u0117l veikia filtras, kurio pirmoji stotel\u0117 yra d\u0117mesys.<\/p>\n
Jei tuo metu mintys sukasi apie planus, laik\u0105, darb\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 ar kelion\u0117s logistik\u0105, patirtis u\u017efiksuojama silpniau. Tokiu atveju prisiminimas da\u017enai ne tiek \u201edingsta\u201c, kiek apskritai neb\u016bna iki galo susiformav\u0119s.<\/p>\n
Net ir tada, kai \u012fvykis \u012fsimenamas, atmintis n\u0117ra nekintamas \u012fra\u0161as. Kaskart prisimindami mes rekonstruojame patirt\u012f i\u0161 detali\u0173 nuotrup\u0173, ankstesni\u0173 \u017eini\u0173 ir l\u016bkes\u010di\u0173, tod\u0117l pasakojimas ilgainiui gali kisti.<\/p>\n
Jei vienas \u017emogus t\u0105 pat\u012f \u012fvyk\u012f da\u017enai prisimena, aptaria, perpasakoja ar susieja su kitomis patirtimis, jo prisiminimas tampa ry\u0161kesnis ir lengviau pasiekiamas. Kito \u017emogaus prisiminimas, jei jis retai \u201eaktyvuojamas\u201c, gali i\u0161blukti ir tapti sunkiai atgaunamas.<\/p>\n
\u201eAtmintis n\u0117ra pasyvus gyvenimo \u012fra\u0161ymas \u2013 smegenys nuolat pasirenka, k\u0105 i\u0161laikyti, o k\u0105 paleisti\u201c, \u2013 sak\u0117 Bristolio universiteto anatomijos profesor\u0117 Michelle Spear.<\/p>\n
Jaustis tarsi galva pilna da\u017eniau rei\u0161kia ne tai, kad baig\u0117si atminties \u201esand\u0117lis\u201c, o tai, kad pasiek\u0117te apdorojimo ribas. D\u0117mesys yra ribotas, o dar labiau ribota yra darbin\u0117 atmintis, kuri leid\u017eia vienu metu \u201elaikyti\u201c kelias aktyvias mintis.<\/p>\n
Kai darbin\u0117 atmintis perkrauta, naujai informacijai sunkiau \u012fsitvirtinti, o v\u0117liau j\u0105 sunkiau prisiminti. Tai primena situacij\u0105, kai atsidar\u0119 per daug nar\u0161ykl\u0117s skirtuk\u0173 pradedame visk\u0105 valdyti pras\u010diau, nors niekas dar n\u0117ra galutinai prarasta.<\/p>\n
Svarbi detal\u0117 ta, kad malonios akimirkos da\u017eniausiai geriau i\u0161lieka, jei tuo metu s\u0105moningai sustojame, atkreipiame d\u0117mes\u012f \u012f aplink\u0105, emocij\u0105 ir detales. O v\u0117liau jas sustiprina kartojimas: trumpas u\u017era\u0161as, nuotrauka, pokalbis ar tiesiog s\u0105moningas prisiminimas po keli\u0173 dien\u0173.<\/p>\n
Jeigu ka\u017eko neprisimenate, tai neb\u016btinai signalas apie rimtesnes problemas. Da\u017enai tai rodo, kad tuo metu d\u0117mesys buvo kitur arba prisiminimas nebuvo pakankamai sustiprintas, tod\u0117l dabar j\u012f tiesiog sunkiau pasiekti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kod\u0117l kartais neprisimenate net maloni\u0173 bendr\u0173 akimirk\u0173? Neuromokslas ai\u0161kina: problema da\u017enai ne am\u017eius, o d\u0117mesys ir atminties \u201estiprinimas\u201c.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":13943,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[1732,1736,1733,1735,1734,1498],"miestas":[],"class_list":["post-13942","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-atmintis","tag-darbine-atmintis","tag-demesys","tag-hipokampas","tag-neuromokslas","tag-stresas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13942","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13942"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13942\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13943"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13942"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13942"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13942"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=13942"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}