Nurog\u0117 (Mergus merganser) yra vienas did\u017eiausi\u0173 an\u010dini\u0173 \u0161eimos pauk\u0161\u010di\u0173 Europoje, Azijoje ir \u0160iaur\u0117s Amerikoje. Tai specializuotas vandens pl\u0117\u0161r\u016bnas, da\u017eniausiai med\u017eiojantis \u017euvis, tod\u0117l j\u0105 da\u017eniau pamatysite prie \u0161vari\u0173, gerai \u012fsotint\u0173 deguonimi vanden\u0173.<\/p>\n
Europoje nurog\u0117s paprastai renkasi v\u0117sesnio klimato regionus, o per\u0117jimo vietoms ypa\u010d svarbus gausus \u017euv\u0173 i\u0161teklius. D\u0117l to pauk\u0161tis da\u017eniausiai aptinkamas prie upi\u0173 su ramesne t\u0117kme ir e\u017eer\u0173, kuriuos supa mi\u0161kai, nes tokiose vietose lengviau rasti ir maisto, ir saugi\u0173 lizdavie\u010di\u0173.<\/p>\n
Suaugusi nurog\u0117 yra liekno, pailgo k\u016bno, apie 60\u201370 centimetr\u0173 ilgio, o sparn\u0173 mostas gali siekti beveik metr\u0105. I\u0161skirtiniausias bruo\u017eas \u2013 ilgas, siauras snapas, kurio kra\u0161tuose yra smulkios dantytos i\u0161kilumos, padedan\u010dios sugriebti slid\u017ei\u0105 \u017euv\u012f.<\/p>\n
\u0160is pauk\u0161tis pasi\u017eymi ry\u0161kiu ly\u010di\u0173 skirtumu. Per poravimosi laikotarp\u012f patinas da\u017eniausiai b\u016bna baltu k\u016bnu ir tamsia nugara, o galva \u2013 juoda, su \u017ealsvai melsvu blizgesiu; patel\u0117s plunksnos sant\u016bresn\u0117s, o rusvai ruda galva turi ai\u0161kiai matom\u0105 kuod\u0105.<\/p>\n
Nurog\u0117s ie\u0161ko viet\u0173, kur vanduo \u0161varus, o \u017euv\u0173 daug, tod\u0117l jos nat\u016braliai traukia prie didesni\u0173 upi\u0173 ir e\u017eer\u0173. Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais daugelyje region\u0173 pastebima, kad \u0161ie pauk\u0161\u010diai ple\u010dia areal\u0105 ir tampa labiau prisitaikantys prie \u017emogaus aplinkos.<\/p>\n
Vienas i\u0161 paai\u0161kinim\u0173 \u2013 miestuose da\u017enai atsiranda tinkam\u0173 buveini\u0173: sutvarkytos upi\u0173 pakrant\u0117s, \u017eiem\u0105 neu\u017e\u0161\u0105lantys vandens telkiniai ir pakankamai \u017euv\u0173. D\u0117l to nurog\u0119 vis da\u017eniau galima steb\u0117ti net ir urbanizuotose vietose, ypa\u010d ten, kur yra didel\u0117s up\u0117s ir park\u0173 vandens telkiniai.<\/p>\n
Nurog\u0117 n\u0117ra \u012fprasta \u201eduonos trupini\u0173\u201c ie\u0161kanti antis: ji nardo ir aktyviai persekioja grob\u012f po vandeniu. Pagrindin\u012f racion\u0105 sudaro \u017euvys, ta\u010diau kartais mityba papildoma vandens bestuburiais, vabzd\u017eiais ar varliagyviais.<\/p>\n
Kai kada nurog\u0117s med\u017eioja ir grup\u0117mis: pauk\u0161\u010diai sudaro puslankio formos rikiuot\u0119 ir gena \u017euvis \u012f seklesnes vietas. Toks elgesys didina s\u0117km\u0119 ir rodo, kad tai ne tik puik\u016bs plaukikai, bet ir koordinuotai veikti gebantys pauk\u0161\u010diai.<\/p>\n
Skirtingai nei daugelis an\u010di\u0173, nurog\u0117s da\u017enai peri med\u017ei\u0173 drev\u0117se, kartais keli\u0173 metr\u0173 auk\u0161tyje. Patel\u0117 paprastai deda 8\u201312 kiau\u0161ini\u0173 ir peri apie m\u0117nes\u012f, o patinas jaunikli\u0173 auginime da\u017eniausiai nedalyvauja, nors per\u0117jimo metu laikosi netoliese.<\/p>\n
Vos po keli\u0173 dien\u0173 nuo i\u0161siritimo jaunikliai palieka drev\u0119, \u0161okdami \u017eemyn, ir kartu su patele keliauja vandens link. Nors toks startas atrodo pavojingas, lengvas k\u016bnas ir p\u016bkai suma\u017eina traum\u0173 rizik\u0105, o vandenyje jaunikliai pradeda mokytis patys susirasti maisto.<\/p>\n
Steb\u0117tojai kartais pastebi jauniklius, trumpam \u012fsitaisan\u010dius ant patel\u0117s nugaros. Taip jie grei\u010diau sudr\u0117kina plunksnas vandeniui atspariu sekretu, kuris padeda i\u0161likti sausiems ir \u0161iltiems, kol j\u0173 pa\u010di\u0173 plunksn\u0173 danga pilnai susiformuoja.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nurog\u0117 \u2013 \u017euvimis mintantis vandens pauk\u0161tis su ilgu dantytu snapu: kaip j\u0105 atpa\u017einti, kur gyvena ir kod\u0117l vis da\u017eniau matoma miestuose.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":14058,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[2016,2015,2014,2017,2018,152],"miestas":[],"class_list":["post-14057","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-anciniu-seima","tag-mergus-merganser","tag-nuroge","tag-pauksciu-elgsena","tag-pauksciu-perejimas","tag-vandens-pauksciai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14057","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14057"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14057\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14058"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14057"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14057"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14057"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=14057"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}