{"id":14083,"date":"2026-04-28T02:16:27","date_gmt":"2026-04-28T02:16:27","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/28\/mokslininkai-nustebino-niekada-nesusituoke-turi-gerokai-didesne-rizika-susirgti-veziu\/"},"modified":"2026-04-28T02:16:27","modified_gmt":"2026-04-28T02:16:27","slug":"mokslininkai-nustebino-niekada-nesusituoke-turi-gerokai-didesne-rizika-susirgti-veziu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/28\/mokslininkai-nustebino-niekada-nesusituoke-turi-gerokai-didesne-rizika-susirgti-veziu\/","title":{"rendered":"Mokslininkai nustebino: niekada nesusituok\u0119 turi gerokai didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti v\u0117\u017eiu"},"content":{"rendered":"<p>Nauja didel\u0117s apimties analiz\u0117 rodo, kad \u0161eimin\u0117 pad\u0117tis gali b\u016bti susijusi su v\u0117\u017eio rizika. Tyr\u0117jai pasteb\u0117jo, kad \u017emon\u0117s, kurie niekada nebuvo susituok\u0119, da\u017eniau susiduria su onkologin\u0117mis ligomis nei tie, kurie yra arba buvo santuokoje.<\/p>\n<p>Tyrime vertinti 30 met\u0173 ir vyresni suaugusieji, o duomenys ap\u0117m\u0117 2015\u20132022 met\u0173 laikotarp\u012f. Palygintos dvi grup\u0117s: santuokoje esantys arba anks\u010diau susituok\u0119 (\u012fskaitant i\u0161siskyrusius ir na\u0161lius) bei niekada nesusituok\u0119 asmenys.<\/p>\n<p>\u201eRezultatai parod\u0117, kad niekada nesusituok\u0119 \u017emon\u0117s susid\u016br\u0117 su reik\u0161mingai didesniais v\u0117\u017eio rodikliais, o padid\u0117jusi rizika matyta beveik visiems pagrindiniams v\u0117\u017eio tipams\u201c, \u2013 teig\u0117 tyr\u0117jai.<\/p>\n<p>Skai\u010diai i\u0161siskyr\u0117 ir pagal lyt\u012f: niekada nesusituok\u0119 vyrai tur\u0117jo apie 70 proc. didesn\u0119 tikimyb\u0119 susirgti v\u0117\u017eiu nei susituok\u0119 vyrai. Moterims skirtumas buvo dar didesnis \u2013 niekada nei\u0161tek\u0117jusios moterys tur\u0117jo apie 85 proc. didesn\u0119 rizik\u0105, palyginti su tomis, kurios turi arba tur\u0117jo \u0161eim\u0105.<\/p>\n<p>\u201eKai kuri\u0173 specifini\u0173 v\u0117\u017eio r\u016b\u0161i\u0173 atvejais skirtumai dar ry\u0161kesni: vyrams, kurie niekada nebuvo santuokoje, analinio kanalo v\u0117\u017eio rodikliai buvo apie penkis kartus didesni, o moterims, kurios niekada nebuvo santuokoje, gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rodikliai buvo beveik tris kartus didesni\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo autoriai.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad ry\u0161ys neb\u016btinai rei\u0161kia tiesiogin\u0119 prie\u017east\u012f, ta\u010diau i\u0161ry\u0161k\u0117jo galimi paai\u0161kinimai. Santuokoje ar stabilioje partneryst\u0117je gyvenantys \u017emon\u0117s da\u017eniau sulaukia paskatinimo laiku tikrintis sveikat\u0105, grei\u010diau reaguoja \u012f simptomus ir nuosekliau laikosi gydytoj\u0173 rekomendacij\u0173.<\/p>\n<p>Taip pat akcentuojami socialiniai ir ekonominiai veiksniai: didesn\u0117 finansin\u0117 stabilumo tikimyb\u0117, kasdien\u0117 emocin\u0117 parama ir praktin\u0117 pagalba gali palengvinti sveik\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 laikym\u0105si. Be to, tyrime pabr\u0117\u017eta, kad labiau i\u0161siskyr\u0117 v\u0117\u017eiai, siejami su modifikuojamais rizikos veiksniais, tokiais kaip r\u016bkymas, alkoholio vartojimas, infekcijos ar reprodukcin\u0117s sveikatos aspektai.<\/p>\n<p>Specialistai primena, kad svarbiausia i\u0161lieka prevencija ir ankstyva diagnostika, nepriklausomai nuo \u0161eimin\u0117s pad\u0117ties. Reguliar\u016bs profilaktiniai patikrinimai, skiepai nuo \u017emogaus papilomos viruso, \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 atsisakymas ir d\u0117mesys simptomams gali reik\u0161mingai suma\u017einti rizik\u0105 ir pagerinti gydymo rezultatus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tyrimas rodo, kad niekada nesusituok\u0119 \u017emon\u0117s da\u017eniau serga v\u0117\u017eiu, o skirtumai kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 atvejais siekia kelis kartus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[9],"tags":[2069,2067,603,2068,2070,2066,2071],"miestas":[],"class_list":["post-14083","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveikata-ir-grozis","tag-gyvensena","tag-onkologija","tag-prevencija","tag-profilaktiniai-patikrinimai","tag-rukymas","tag-vezys","tag-zpv"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14083","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14083"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14083\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14083"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14083"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14083"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=14083"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}