Grybai da\u017eniausiai siejami su mi\u0161ko paklote, pel\u0117siu ar rudeniniu krep\u0161iu, ta\u010diau nauji tyrimai primena, kad j\u0173 \u012ftaka gali siekti ir atmosfer\u0105. Mokslininkai nustat\u0117, jog dalis gryb\u0173 geba skatinti ledo formavim\u0105si debesyse, o tai gali keisti krituli\u0173 susidarymo eig\u0105.<\/p>\n
Kalbama ne apie mistin\u012f oro valdym\u0105, o apie konkret\u0173 fizikin\u012f proces\u0105. Kai kurios grybin\u0117s dalel\u0117s, ypa\u010d sporos, v\u0117jo pakeltos gali patekti auk\u0161tai \u012f atmosfer\u0105 ir tapti pavir\u0161iumi, nuo kurio lengviau pradeda formuotis ledo kristalai.<\/p>\n
Debesys n\u0117ra vienalyt\u0117 vandens mas\u0117: juose mai\u0161osi vandens la\u0161eliai, ledo kristalai, vandens garai ir aerozoliai, tokie kaip dulk\u0117s, j\u016bros druska, suod\u017eiai, \u017eiedadulk\u0117s ar mikroorganizm\u0173 dalel\u0117s. B\u016btent \u0161ios mikrodalel\u0117s da\u017enai nulemia, kada ir kaip vanduo kondensuojasi arba u\u017e\u0161\u0105la.<\/p>\n
Atmosferoje vanduo gali i\u0161likti skystas net esant \u017eemesnei nei 0 laipsni\u0173 temperat\u016brai, jei n\u0117ra vadinam\u0173j\u0173 branduoli\u0173, nuo kuri\u0173 prad\u0117t\u0173 augti kristalas. Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad kai kurie Mortierellaceae \u0161eimos grybai gamina baltymus, kurie veikia kaip ledo formavimosi katalizatoriai ir suma\u017eina slenkst\u012f, kada prasideda u\u017e\u0161alimas.<\/p>\n
\u201e\u0160ie baltymai veikia tarsi forma, padedanti vandens molekul\u0117ms i\u0161sid\u0117styti taip, kad lengviau u\u017esimegzt\u0173 ledo kristalas\u201c, \u2013 ai\u0161kina mokslininkai, apibendrindami tyrim\u0173 rezultatus.<\/p>\n
Mi\u0161riuose debesyse, kur vienu metu yra ir skyst\u0173 la\u0161eli\u0173, ir ledo, ledo kristal\u0173 atsiradimas gali b\u016bti ypa\u010d svarbus. Susiformav\u0119 kristalai auga, jungiasi, tampa sunkesni ir gali prad\u0117ti kristi, o tai yra viena i\u0161 grand\u017ei\u0173, vedan\u010di\u0173 \u012f liet\u0173 ar snieg\u0105.<\/p>\n
Pana\u0161us rei\u0161kinys seniau buvo geriausiai \u017einomas bakterij\u0173 pasaulyje, ypa\u010d kalbant apie Pseudomonas syringae, siejam\u0105 su augalais ir \u0161aln\u0173 daroma \u017eala. Dabar prie atmosferos ledo branduoli\u0173 \u201e\u017eaid\u0117j\u0173\u201c vis da\u017eniau pridedami ir grybai, o tai kei\u010dia po\u017ei\u016br\u012f \u012f biologini\u0173 daleli\u0173 vaidmen\u012f meteorologijoje.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad grybai n\u0117ra pultelis orams: vien spor\u0173 gausa nelemia, kad po keli\u0173 valand\u0173 ims lyti. Krituliams susidaryti b\u016btina visa s\u0105lyg\u0173 visuma, \u012fskaitant dr\u0117gm\u0119, temperat\u016br\u0105, oro masi\u0173 jud\u0117jim\u0105, debes\u0173 tip\u0105 ir kit\u0173 aerozoli\u0173 kiek\u012f.<\/p>\n
Vis d\u0117lto biologin\u0117s dalel\u0117s kai kuriose vietov\u0117se gali b\u016bti reik\u0161mingas ledo branduoli\u0173 \u0161altinis, ypa\u010d ten, kur oras santykinai \u0161varesnis ir dominuoja mi\u0161kai ar durpynai. Tokiose aplinkose sporos ir kitos organin\u0117s dalel\u0117s gali tur\u0117ti didesn\u0119 \u012ftak\u0105 debes\u0173 mikrofizikai nei stipriai u\u017eter\u0161tose zonose, kur vyrauja mineralin\u0117s dulk\u0117s ir suod\u017eiai.<\/p>\n
\u0160ie atradimai stiprina id\u0117j\u0105, kad orai priklauso ne tik nuo front\u0173 ar sl\u0117gio lauk\u0173, bet ir nuo mikroskopini\u0173 daleli\u0173, kurios suteikia vandeniui pavir\u0161i\u0173 u\u017esimegzti la\u0161eliams ar ledo kristalams. Kitaip tariant, kartais kelias iki lietaus prasideda nuo beveik nematomos sporos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimai rodo, kad kai kurie grybai gamina baltymus, padedan\u010dius vandeniui u\u017e\u0161alti debesyse, o tai gali tur\u0117ti \u012ftakos krituli\u0173 susidarymui.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":14119,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[2175,2176,347,2174,2179,2177,2178],"miestas":[],"class_list":["post-14118","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-atmosfera","tag-debesys","tag-grybai","tag-grybu-sporos","tag-klimatas","tag-krituliai","tag-meteorologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14118","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14118"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14118\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14119"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14118"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14118"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14118"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=14118"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}