NASA prane\u0161\u0117 i\u0161jungusi dar vien\u0105 erdv\u0117laivio \u201eVoyager 1\u201c mokslin\u012f prietais\u0105, siekdama sutaupyti spar\u010diai senkan\u010di\u0105 elektros energij\u0105 ir prat\u0119sti \u017emonijos tolimiausios kosmin\u0117s misijos darb\u0105. \u201eVoyager 1\u201c yra labiausiai nuo \u017dem\u0117s nutol\u0119s \u017emogaus sukurtas aparatas, skriejantis tarp\u017evaig\u017edin\u0117je erdv\u0117je.<\/p>\n
I\u0161jungtas ma\u017eos energijos \u012fkraut\u0173 daleli\u0173 eksperimentas, kuriuo de\u0161imtme\u010dius buvo stebimas Saul\u0117s v\u0117jas ir daleli\u0173 aplinka u\u017e heliosferos rib\u0173. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tapo nei\u0161vengiami, nes energijos atsargos ma\u017e\u0117ja, o kiekvienas vatas gali lemti, ar aparatas liks veikti dar vienus metus.<\/p>\n
Komandos nurodymai prietaisui i\u0161jungti buvo perduoti baland\u017eio 17 dien\u0105, o anks\u010diau, 2025 met\u0173 vasar\u012f, \u201eVoyager 1\u201c jau buvo sustabd\u0119s kosmini\u0173 spinduli\u0173 posistem\u0119. Dalis kamer\u0173 ir spektrometr\u0173 buvo i\u0161jungti dar pra\u0117jusio am\u017eiaus pabaigoje, kai pagrindin\u0117 planet\u0173 tyrim\u0173 faz\u0117 baig\u0117si.<\/p>\n
Abu \u201eVoyager\u201c zondai energij\u0105 gauna i\u0161 trij\u0173 radioizotopini\u0173 termoelektrini\u0173 generatori\u0173, kurie \u0161ilum\u0105 i\u0161 plutonio-238 skilimo paver\u010dia elektra. Per beveik penkis de\u0161imtme\u010dius j\u0173 galia nuosekliai smuko, tod\u0117l kasmet tenka perskirstyti energij\u0105 tarp ry\u0161io, \u0161ildymo ir likusi\u0173 prietais\u0173.<\/p>\n
NASA duomenimis, energijos kritimas siekia ma\u017edaug 4 vatus per metus, o dabar generatoriai tiekia ma\u017eiau nei pus\u0119 pradin\u0117s galios. D\u0117l to in\u017einieriai jau yra suma\u017ein\u0119 \u0161ildym\u0105 ir i\u0161jung\u0119 dal\u012f sistem\u0173, kad neper\u0161alt\u0173 degal\u0173 linijos ir b\u016bt\u0173 i\u0161laikytas stabilus darbas.<\/p>\n
Sprendim\u0105 spartino ir netik\u0117tas galios kritimas per planuot\u0105 manevr\u0105 vasario 27 dien\u0105, kai suveik\u0117 apsaugin\u0117s \u012ftampos ma\u017e\u0117jimo proced\u016bros rizika. Tokiais atvejais automatin\u0117s sistemos gali i\u0161jungti instrumentus, o atstatymas d\u0117l did\u017eiulio atstumo u\u017etrunka: signalui iki aparato keliauti reikia apie 23 valandas.<\/p>\n
Ma\u017eos energijos \u012fkraut\u0173 daleli\u0173 eksperimentas beveik be pertrauk\u0173 veik\u0117 nuo 1977 met\u0173 starto ir pad\u0117jo suprasti, kaip kinta daleli\u0173 tankis ir sl\u0117gio frontai u\u017e Saul\u0117s \u012ftakos ribos. Po to, kai \u201eVoyager 1\u201c paliko heliosfer\u0105, \u0161ie matavimai tapo vienais i\u0161 nedaugelio tiesiogini\u0173 duomen\u0173 apie tarp\u017evaig\u017edin\u0119 terp\u0119.<\/p>\n
Heliosfera yra Saul\u0117s v\u0117jo suformuotas magnetinis burbulas, i\u0161 dalies saugantis Saul\u0117s sistem\u0105 nuo dalies kosmin\u0117s spinduliuot\u0117s. \u201eVoyager 1\u201c ir \u201eVoyager 2\u201c iki \u0161iol yra vieninteliai aparatai, galintys vietoje fiksuoti s\u0105lygas regione, kuriame \u0161is burbulas susiduria su tarp\u017evaig\u017edine aplinka.<\/p>\n
\u201eNors mokslinio prietaiso i\u0161jungimas n\u0117ra niekieno noras, tai geriausias i\u0161 turim\u0173 pasirinkim\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eVoyager\u201c misijos vadovas Kareemas Badaruddinas.<\/p>\n
\u201eVoyager 1\u201c dabar i\u0161laiko du veikian\u010dius mokslinius prietaisus: vienas fiksuoja plazmos bangas, kitas matuoja magnetinius laukus. B\u016btent \u0161ie duomenys leid\u017eia t\u0119sti unikalius steb\u0117jimus erdv\u0117je, kurioje dar n\u0117ra buv\u0119 jokio kito \u017emogaus sukurto aparato.<\/p>\n
NASA in\u017einieriai paliko veikti nedidel\u012f varikliuk\u0105, kuris sukin\u0117jo i\u0161jungto jutiklio mechanizm\u0105, kad prireikus prietais\u0105 b\u016bt\u0173 galima v\u0117l aktyvuoti, jei pavykt\u0173 atlaisvinti energijos. Ta\u010diau realisti\u0161kai misijos ateitis priklauso nuo to, kiek dar pavyks suma\u017einti vartojim\u0105 neprarandant ry\u0161io ir minimalaus \u0161iluminio re\u017eimo.<\/p>\n
Komanda taip pat rengia platesn\u0119 energijos taupymo strategij\u0105, kai vienu metu b\u016bt\u0173 i\u0161jungta grup\u0117 \u012frengini\u0173 ir \u012fjungtos ma\u017eos galios alternatyvos, kad aparatas i\u0161likt\u0173 pakankamai \u0161iltas ir gal\u0117t\u0173 si\u0173sti duomenis. Pirmiausia \u0161ie bandymai numatyti \u201eVoyager 2\u201c, nes jis turi \u0161iek tiek daugiau galios ir yra ar\u010diau \u017dem\u0117s, o s\u0117km\u0117s atveju v\u0117liau planas b\u016bt\u0173 pritaikytas ir \u201eVoyager 1\u201c.<\/p>\n
Nors energijos liku\u010diai riboti, net ir minimal\u016bs matavimai i\u0161 tarp\u017evaig\u017edin\u0117s erdv\u0117s turi didel\u0119 vert\u0119: jie padeda tikslinti modelius apie Saul\u0117s sistemos ribas, kosmini\u0173 daleli\u0173 sklidim\u0105 ir magnetini\u0173 lauk\u0173 strukt\u016br\u0105. Tai duomenys, kuri\u0173 artimiausiais metais grei\u010diausiai nepakeis jokios kitos misijos.<\/p><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
NASA i\u0161jung\u0117 dar vien\u0105 \u201eVoyager 1\u201c prietais\u0105, kad sutaupyt\u0173 energij\u0105 ir prat\u0119st\u0173 misij\u0105: kas dar veikia ir kiek laiko zondas gali si\u0173sti duomenis?<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":14128,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[2204,1544,2203,2201,2202,2199,2200],"miestas":[],"class_list":["post-14127","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-jet-propulsion-laboratory","tag-nasa","tag-plazmos-bangos","tag-reaktyviniai-varikliai","tag-tarpzvaigzdine-erdve","tag-voyager-1","tag-voyager-2"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14127","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14127"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14127\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14128"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14127"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14127"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14127"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=14127"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}