NASA zondas \u201eJuno\u201c, nuo 2016 met\u0173 skriejantis aplink Jupiter\u012f, pateik\u0117 nauj\u0173 \u012frodym\u0173, kad \u0161ios planetos \u017eaibai gali b\u016bti gerokai galingesni, nei manyta anks\u010diau. Tyr\u0117jai, analizuodami mikrobang\u0173 radiometro duomenis, nustat\u0117, kad dalis i\u0161lyd\u017ei\u0173 Jupiterio atmosferoje stiprumu gali vir\u0161yti \u017dem\u0117s \u017eaibus daugiau nei 100 kart\u0173, o kai kuriuose vertinimuose skirtumas teori\u0161kai gali siekti net iki milijono kart\u0173.<\/p>\n
Skirtumas svarbus ne tik d\u0117l \u012fsp\u016bdingo skai\u010diaus. \u017daibai laikomi vienu geriausi\u0173 \u201elang\u0173\u201c \u012f tai, kas vyksta giliai po matomais debesimis, nes j\u0173 signalai padeda suprasti konvekcij\u0105, energijos perna\u0161\u0105 ir audr\u0173 strukt\u016br\u0105 ten, kur optiniai teleskopai nebemato.<\/p>\n
Jupiterio atmosfer\u0105 dengia tank\u016bs, daugiasluoksniai debesys, tod\u0117l vien tik matomos \u0161viesos blyksniai ne visada parodo tikr\u0105 i\u0161lyd\u017ei\u0173 mast\u0105. Naktin\u0117je pus\u0117je \u017eaibus aptikti lengviau, ta\u010diau net ir tada optiniai steb\u0117jimai gali \u201epraleisti\u201c dal\u012f rei\u0161kini\u0173, jei blyksn\u012f u\u017estoja gilesni\u0173 sluoksni\u0173 debesys.<\/p>\n
\u201eJuno\u201c mikrobang\u0173 radiometras veikia kitu principu: fiksuoja su \u017eaibais susijusius radijo ir mikrobang\u0173 signalus, kurie prasiskverbia per debesis efektyviau nei matoma \u0161viesa. D\u0117l to mokslininkai gal\u0117jo patikimiau sieti signalus su konkre\u010diomis audromis ir \u012fvertinti j\u0173 intensyvum\u0105.<\/p>\n
Vienas esmini\u0173 skirtum\u0173 nuo \u017dem\u0117s yra atmosferos sud\u0117tis. M\u016bs\u0173 planetoje \u0161iltas, dr\u0117gnas oras kyla gana lengvai, tod\u0117l audros gali greitai \u012fsib\u0117g\u0117ti, o energija i\u0161sikrauna palyginti da\u017enais, bet ribotos galios \u017eaibais.<\/p>\n
Jupiteryje atmosferoje dominuoja vandenilis ir helis, o vandens garai tokiame fone ne visada elgiasi taip, kaip \u017dem\u0117je. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, konvekcijai ir audros \u201eprasiver\u017eimui\u201c gali reik\u0117ti sukaupti daugiau energijos, tod\u0117l kai procesas \u012fsib\u0117g\u0117ja, i\u0161lyd\u017eiai tampa gerokai galingesni.<\/p>\n
Prie masto prisideda ir pa\u010di\u0173 audr\u0173 dydis. Skai\u010diuojama, kad Jupiterio audr\u0173 debes\u0173 \u201ebok\u0161tai\u201c gali siekti apie 100 kilometr\u0173, kai tipin\u0117s \u017dem\u0117s audros da\u017eniausiai apsiriboja ma\u017edaug 10 kilometr\u0173 auk\u0161\u010diu. Didesn\u0117s apimtys rei\u0161kia ilgesnius kr\u016bvio atskyrimo kelius ir daugiau erdv\u0117s energijai kauptis.<\/p>\n
\u017daib\u0173 susidarymui svarbus daleli\u0173 susid\u016brim\u0173 ir kr\u016bvio atskyrimo mechanizmas, ta\u010diau Jupiterio \u201echemija\u201c j\u012f pakoreguoja. Be vandens ledo, auk\u0161\u010diau atmosferoje svarb\u0173 vaidmen\u012f gali atlikti amoniakas, formuojantis mi\u0161rius kristalus ir kei\u010diantis debes\u0173 mikrostrukt\u016br\u0105.<\/p>\n
Ankstesni \u201eJuno\u201c rezultatai leido kalb\u0117ti ir apie ne\u012fprastus kritulius, primenan\u010dius stambias ledo gni\u016b\u017etes, susidaran\u010dias i\u0161 vandens ir amoniako mi\u0161inio. Tokie procesai gali sustiprinti daleli\u0173 s\u0105veikas audrose ir prisid\u0117ti prie \u012fsp\u016bding\u0173 elektros i\u0161lyd\u017ei\u0173.<\/p>\n
Nauji duomenys sustiprina bendr\u0105 vaizd\u0105: Jupiterio \u201eoras\u201c n\u0117ra pavieniai epizodai, o nuolatin\u0117, mil\u017eini\u0161ko masto sistema. Kuo tiksliau pavyksta i\u0161matuoti \u017eaibus, tuo geriau mokslininkai supranta, kaip giliai planetos atmosferoje juda \u0161iluma, med\u017eiagos ir energija, ir kod\u0117l \u0161i mil\u017ein\u0117 taip retai b\u016bna rami.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
NASA zondo \u201eJuno\u201c duomenys rodo, kad Jupiterio \u017eaibai gali b\u016bti daug galingesni nei \u017dem\u0117je, o j\u0173 signalai padeda \u201ematyti\u201c audras po storais debesimis.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":14130,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[2206,2205,2209,1544,2208,2207],"miestas":[],"class_list":["post-14129","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-juno","tag-jupiteris","tag-kosmoso-misijos","tag-nasa","tag-planetu-atmosfera","tag-zaibai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14129","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14129"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14129\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14130"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14129"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14129"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14129"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=14129"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}