Euroobligacijos ES kontekste rei\u0161kia bendr\u0105 ES institucij\u0173 leid\u017eiam\u0105 skol\u0105, u\u017e kuri\u0105 atsakomyb\u0119 solidariai prisiimt\u0173 visos valstyb\u0117s nar\u0117s. Tokia schema leist\u0173 rizik\u0105 ir pal\u016bkan\u0173 na\u0161t\u0105 i\u0161skaidyti per vis\u0105 blok\u0105, o ne palikti j\u0105 pavien\u0117ms \u0161alims.<\/p>\n
\u0160alininkai euroobligacijas pristato kaip saug\u0173 finansin\u012f instrument\u0105, galint\u012f pritraukti kapitalo dideliems projektams, kai reikia greitai mobilizuoti l\u0117\u0161as. Kritikai \u012fsp\u0117ja, kad bendra skola gali silpninti biud\u017eeto drausm\u0119 ir sukurti neteising\u0105 paskat\u0173 sistem\u0105.<\/p>\n
Diskusija v\u0117l suaktyv\u0117jo po Pranc\u016bzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakym\u0173, raginan\u010di\u0173 didinti bendr\u0105 ES skolinim\u0105si. Jo teigimu, Europa turi investuoti daugiau, kad atlaikyt\u0173 konkurencij\u0105 su Jungtin\u0117mis Valstijomis ir Kinija bei grei\u010diau stiprint\u0173 gynyb\u0105 ir pa\u017eangias technologijas.<\/p>\n
Pastaraisiais metais ES jau pasinaudojo bendro skolinimosi modeliu, kai 2020 metais patvirtino ekonomikos gaivinimo program\u0105 NextGenerationEU. Pagal j\u0105 rinkose buvo numatyta pritraukti apie 750 mlrd. eur\u0173, o tai tapo precedentu, kur\u012f dalis \u0161ali\u0173 nor\u0117t\u0173 paversti nuolatine priemone.<\/p>\n
Kitas argument\u0173 \u0161altinis yra 2024 metais paskelbta Mario Draghi ataskaita apie Europos konkurencingum\u0105, kurioje akcentuojama investicij\u0173 spraga. Joje teigiama, kad norint i\u0161laikyti global\u0173 konkurencingum\u0105, Europai gali reik\u0117ti apie 800 mlrd. eur\u0173 papildom\u0173 investicij\u0173 kasmet, dal\u012f j\u0173 pritraukiant i\u0161 privataus sektoriaus, bet nei\u0161vengiant ir vie\u0161\u0173j\u0173 l\u0117\u0161\u0173.<\/p>\n
Macrono stovykla pabr\u0117\u017eia, kad n\u0117 viena valstyb\u0117 nar\u0117 viena pati nepatemps vis\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, tod\u0117l racionaliau skolintis bendrai. Tuo metu oponentai tvirtina, kad svarbiausia problema yra ne finansavimo tr\u016bkumas, o produktyvumo stagnacija ir l\u0117tos reformos.<\/p>\n
Euroobligacij\u0173 klausimas ES skelia jau de\u0161imtme\u010dius, dar nuo euro zonos skolos kriz\u0117s laik\u0173. Fiskaliai konservatyvios \u0161alys, tarp j\u0173 Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Suomija ir \u0160vedija, tradici\u0161kai laikosi pozicijos, kad bendra skola didina moralin\u0119 rizik\u0105 ir gali u\u017ekrauti atsakomyb\u0119 tiems, kurie tvarkosi grie\u017e\u010diau.<\/p>\n
Prie\u0161ingoje barikad\u0173 pus\u0117je da\u017eniau atsiduria pietin\u0117s valstyb\u0117s, taip pat Pranc\u016bzija, kurios euroobligacijas mato kaip b\u016bd\u0105 pigiau finansuoti bendras investicijas ir suma\u017einti spaudim\u0105 nacionaliniams biud\u017eetams. Kai kurios \u0161alys signalizuoja, kad gynybos finansavimo poreikis gali b\u016bti i\u0161imtis, d\u0117l kurios \u012fmanomi kompromisai.<\/p>\n
Vokietijos pozicija i\u0161lieka viena grie\u017e\u010diausi\u0173, o naujausi parei\u0161kimai rodo, kad Berlynas nenori euroobligacij\u0173 paversti nuolatiniu instrumentu. Tai reik\u0161mingai riboja politin\u012f pagreit\u012f, nes be Vokietijos pritarimo tokiai iniciatyvai ES sud\u0117tinga rasti viening\u0105 keli\u0105.<\/p>\n
Euroobligacijos reik\u0161t\u0173, kad skola b\u016bt\u0173 gr\u0105\u017einama bendrai, proporcingai pagal sutartas ES biud\u017eeto taisykles ir \u012fsipareigojimus. Praktikoje tai reik\u0161t\u0173 ir bendr\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e pal\u016bkan\u0173 mok\u0117jimus, tod\u0117l diskusija nei\u0161vengiamai palie\u010dia jautr\u0173 klausim\u0105, kiek vienos \u0161alys netiesiogiai garantuot\u0173 kit\u0173 finansin\u012f stabilum\u0105.<\/p>\n
Gaivinimo fondo NextGenerationEU atveju numatyta, kad gr\u0105\u017einimas prasid\u0117s 2028 metais ir bus integruotas \u012f naujus ES daugiametio biud\u017eeto sprendimus. Galutinis terminas, kur\u012f ES yra \u012fvardijusi \u0161iam \u012fsipareigojimui u\u017ebaigti, yra 2058 metai.<\/p>\n
Pranc\u016bzija ir dalis partneri\u0173 kelia id\u0117j\u0105 gr\u0105\u017einim\u0105 atid\u0117ti arba dal\u012f \u012fsipareigojim\u0173 refinansuoti nauju bendru skolinimusi, argumentuodami, kad per greitas gr\u0105\u017einimas gali suma\u017einti ES galimybes investuoti. Kritikai atsako, kad tai tapt\u0173 nuolatinio skolos pervyniojimo schema, kuri\u0105 politi\u0161kai ir ekonomi\u0161kai sunku pagr\u012fsti.<\/p>\n
Kol kas Briuselyje euroobligacijos n\u0117ra tapusios pagrindiniu artimiausi\u0173 pos\u0117d\u017ei\u0173 klausimu, o reali pa\u017eanga priklauso nuo did\u017ei\u0173j\u0173 valstybi\u0173 kompromiso. Diplomatiniai signalai rodo, kad diskusij\u0105 nustelbia kiti neatid\u0117liotini prioritetai, \u012fskaitant energetikos kain\u0173 rizikas ir konkurencingumo darbotvark\u0119.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tema grei\u010diausiai niekur nedings, nes investicij\u0173 ir gynybos finansavimo poreikis tik auga, o bendros skolos instrumentas daliai sprendim\u0173 atrodo grei\u010diausias. Artimiausi vir\u0161\u016bni\u0173 susitikimai parodys, ar euroobligacijos liks politiniu tabu, ar taps naujo kompromiso pagrindu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Euroobligacij\u0173 id\u0117ja v\u0117l audrina ES: Macronas ragina skolintis bendrai, Vokietija prie\u0161inasi, o klausimas paprastas \u2013 kas mok\u0117s ir kada?<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":14264,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[84],"tags":[701,2499,2497,2359,442,2498,466],"miestas":[],"class_list":["post-14263","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas","tag-emmanuelis-macronas","tag-eurogrupe","tag-euroobligacijos","tag-europos-ekonomika","tag-europos-sajunga","tag-nextgenerationeu","tag-vokietija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14263","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14263"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14263\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14264"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14263"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14263"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14263"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=14263"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}