{"id":14782,"date":"2026-04-29T05:16:32","date_gmt":"2026-04-29T05:16:32","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/29\/dirbtinis-intelektas-keicia-infliacijos-prognozes-kaip-ecb-ir-fed-perziuri-palukanu-logika\/"},"modified":"2026-04-29T05:16:32","modified_gmt":"2026-04-29T05:16:32","slug":"dirbtinis-intelektas-keicia-infliacijos-prognozes-kaip-ecb-ir-fed-perziuri-palukanu-logika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/29\/dirbtinis-intelektas-keicia-infliacijos-prognozes-kaip-ecb-ir-fed-perziuri-palukanu-logika\/","title":{"rendered":"Dirbtinis intelektas kei\u010dia infliacijos prognozes: kaip ECB ir FED per\u017ei\u016bri pal\u016bkan\u0173 logik\u0105"},"content":{"rendered":"

DI i\u0161 stebimo rei\u0161kinio tampa \u012frankiu<\/h2>\n

Pastaruosius kelerius metus centriniai bankai dirbtin\u012f intelekt\u0105 vertino kaip ilgalaik\u0119 tendencij\u0105, pana\u0161iai kaip demografij\u0105 ar klimato kait\u0105. Ta\u010diau 2026 metais tonas akivaizd\u017eiai pasikeit\u0117: DI vis da\u017eniau \u012fvardijamas kaip veiksnys, galintis keisti infliacij\u0105, pal\u016bkan\u0173 normas ir pa\u010dias pinig\u0173 politikos prielaidas.<\/p>\n

Diskusijos esm\u0117 dabar nebe tai, ar DI svarbus, o kada ir kaip jo poveikis pasimatys. Vieni mato greit\u0105 produktyvumo \u0161uol\u012f, kiti pabr\u0117\u017eia, kad pirma ateina brangios investicijos \u012f infrastrukt\u016br\u0105, ypa\u010d duomen\u0173 centrus ir elektros paklaus\u0105.<\/p>\n

ECB DI jau naudoja sprendimams<\/h2>\n

Europos Centrinis Bankas yra tarp grei\u010diausiai prisitaikan\u010di\u0173 institucij\u0173: jo ekonomistai atskleid\u0117, kad nuo 2022 met\u0173 pabaigos ma\u0161ininio mokymosi modelis tapo analitinio rinkinio dalimi, padedan\u010dia ruo\u0161tis Valdan\u010diosios tarybos sprendimams. Modelis apjungia apie 60 rodikli\u0173 nuo infliacijos l\u016bkes\u010di\u0173 ir s\u0105naud\u0173 spaudimo iki realios ekonomikos ir finansini\u0173 s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n

ECB teigimu, \u0161is modelis realiu laiku pad\u0117jo anks\u010diau pasteb\u0117ti rizikas: 2025 met\u0173 antr\u0105 ir ketvirt\u0105 ketvir\u010dius jis signalizavo didesn\u0119 bazin\u0117s infliacijos tikimyb\u0119, o galutiniai duomenys v\u0117liau vir\u0161ijo oficialias prognozes ma\u017edaug 20 bazini\u0173 punkt\u0173.<\/p>\n

\u201eDirbtinis intelektas gali pad\u0117ti realiu laiku sekti infliacijos rizikas\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 ECB ekonomistai.<\/p>\n

Bundesbank ir FED akcentuoja skirtingas rizikas<\/h2>\n

Vokietijos Bundesbank taip pat ple\u010dia DI taikym\u0105: nuo tekstini\u0173 asistent\u0173 ir dokument\u0173 analiz\u0117s iki modeli\u0173, vertinan\u010di\u0173 euro zonos centrini\u0173 bank\u0173 komunikacij\u0105. Bundesbank vadovas Joachimas Nagelis pabr\u0117\u017e\u0117, kad technologija turi tarnauti \u017emon\u0117ms, o centriniai bankai j\u0105 naudoja siekdami kuo geriau \u012fgyvendinti mandat\u0105.<\/p>\n

JAV Federalinis rezerv\u0173 bankas labiau akcentuoja koncepcin\u0119 pus\u0119: DI kelia klausim\u0105, ar produktyvumas gali augti grei\u010diau nei iki \u0161iol, leisdamas realioms pajamoms kilti be papildomo kain\u0173 spaudimo. Kartu FED vadovyb\u0117 \u012fsp\u0117ja, kad DI pl\u0117tra gali trumpuoju laikotarpiu branginti kai kurias s\u0105naud\u0173 eilutes, nes technologijai reikia mil\u017eini\u0161k\u0173 investicij\u0173 \u012f skai\u010diavimo paj\u0117gumus, elektr\u0105 ir nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105.<\/p>\n

\u201eDI gali kelti spaudim\u0105 tam tikroms kain\u0173 kategorijoms, nes \u012fmon\u0117s sieks spar\u010diai didinti \u0161ios technologijos mast\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 FED vicepirmininkas Philipas Jeffersonas.<\/p>\n

Rinkos mato dvi prie\u0161ingas trajektorijas<\/h2>\n

Finans\u0173 rinkose DI poveikis jau tapo prekybine id\u0117ja, o analitik\u0173 stovyklos i\u0161siskyr\u0117. Vieni DI vertina kaip teigiam\u0105 pasi\u016blos \u0161ok\u0105, kuris ilgainiui ma\u017eina kainas ir leid\u017eia pal\u016bkan\u0173 normoms leistis, taip palaikydamas rizikingesn\u012f turt\u0105.<\/p>\n

Kiti pabr\u0117\u017eia prie\u0161ing\u0105 sek\u0105: pirmiausia vyksta rekordini\u0173 investicij\u0173 ciklas, kuris gali pakelti elektros kainas, didinti ilgalaiki\u0173 obligacij\u0173 pajamingumus ir per turto kain\u0173 kilim\u0105 skatinti paklaus\u0105. Pagal \u0161i\u0105 logik\u0105 ankstyvas pal\u016bkan\u0173 ma\u017einimas, remiantis vien tik ateities produktyvumo viltimi, gali baigtis b\u016btinybe v\u0117liau grie\u017etinti politik\u0105 i\u0161 naujo.<\/p>\n

\u0160i dilema centrin\u0117ms bankininkyst\u0117ms yra itin jautri, nes DI poveikis gali b\u016bti dvipusis: trumpuoju laikotarpiu labiau infliacinis d\u0117l infrastrukt\u016bros ir energijos, o ilguoju laikotarpiu labiau dezinfliacinis d\u0117l produktyvumo.<\/p>\n

Esminis klausimas \u2013 ne kryptis, o laikas<\/h2>\n

\u0160iandien ry\u0161k\u0117ja bendras sutarimas, kad DI yra pakankamai reik\u0161mingas, jog ver\u010dia per\u017ei\u016br\u0117ti tradicinius makroekonominius ry\u0161ius ir modelius. Ta\u010diau neai\u0161ki lieka poveikio seka: jei produktyvumas i\u0161 ties\u0173 \u0161aus \u012f vir\u0161\u0173 anks\u010diau nei s\u0105naud\u0173 banga, pal\u016bkan\u0173 ma\u017einimui atsirast\u0173 daugiau erdv\u0117s.<\/p>\n

Jei pirmiausia dominuos investicinis spaudimas per energijos kainas, kapitalo paklaus\u0105 ir turto vertes, centriniai bankai gali b\u016bti priversti elgtis atsargiau. B\u016btent tod\u0117l DI tema per trump\u0105 laik\u0105 i\u0161 retai minimos inovacijos virto vienu i\u0161 kertini\u0173 klausim\u0173, sprend\u017eiant, kur juda infliacija ir pal\u016bkan\u0173 normos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dirbtinis intelektas kei\u010dia centrin\u0117s bankininkyst\u0117s modelius: ECB jau naudoja DI infliacijai sekti, o FED vertina, ar pirma kils kainos, ar produktyvumas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":14783,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[653,102,1620,156,135,134,3561],"miestas":[],"class_list":["post-14782","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-bundesbank","tag-dirbtinis-intelektas","tag-europos-centrinis-bankas","tag-federalinis-rezervu-bankas","tag-infliacija","tag-palukanu-normos","tag-pinigu-politika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14782","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14782"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14782\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14783"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14782"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14782"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14782"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=14782"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}