Italijos mokslinink\u0173 komanda paskelb\u0117 tyrim\u0105, kuriame teigiama, kad klasikin\u0117 ir d\u017eiazo muzika per \u0161imtme\u010dius tapo strukt\u016bri\u0161kai paprastesn\u0117. Analiz\u0117 remiasi ma\u017edaug 20 000 MIDI fail\u0173, apiman\u010di\u0173 laikotarp\u012f nuo 1600 iki 2021 met\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai siek\u0117 pamatuoti muzikos sud\u0117tingum\u0105 pana\u0161iai, kaip tekstuose vertinamas informacijos tankis ir strukt\u016bra. Tam jie pasitelk\u0117 sud\u0117tingumo mokslo metodus ir skaitmeninius k\u016brini\u0173 atvaizdus, leid\u017eian\u010dius lyginti skirting\u0173 epoch\u0173 muzik\u0105 vienodais kriterijais.<\/p>\n
\u201ePirmiausia svarst\u0117me, kaip pamatuoti muzikos sud\u0117tingum\u0105 taip, kad tai b\u016bt\u0173 pana\u0161u \u012f tekst\u0173 analiz\u0117s metodus\u201c, \u2013 sak\u0117 Tuscios universiteto d\u0117stytojas ir vienas tyrimo autori\u0173 Niccol\u00f2 Di Marco.<\/p>\n
Publikacijoje akcentuojama, kad vien nat\u0173 ar garsaeili\u0173 suskai\u010diavimas neatskleid\u017eia viso vaizdo, tod\u0117l d\u0117mesys sutelktas \u012f melodines ir harmonines per\u0117j\u0173 sekas. B\u016btent \u0161iose vietose, pasak autori\u0173, matyti tendencija, jog klasikin\u0117s muzikos ir d\u017eiazo strukt\u016bros statisti\u0161kai art\u0117ja prie paprastesni\u0173, \u0161iuolaikin\u0117je populiariojoje muzikoje da\u017eniau sutinkam\u0173 modeli\u0173.<\/p>\n
Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad paprast\u0117jimas n\u0117ra vertinimas, jog muzika tapo prastesn\u0117. J\u0173 teigimu, tai gali b\u016bti ilgalaik\u0117s kult\u016brin\u0117s kaitos rezultatas: auditorijos i\u0161sipl\u0117t\u0117, muzikin\u0117s kalbos i\u0161siskaid\u0117 \u012f daugiau kryp\u010di\u0173, o dalis k\u016br\u0117j\u0173 s\u0105moningai renkasi ai\u0161kum\u0105, pasikartojim\u0105 ir prieinamum\u0105.<\/p>\n
\u0160is kontekstas ypa\u010d svarbus kalbant apie 20 ir 21 am\u017ei\u0173, kai greta akademin\u0117s tradicijos i\u0161augo \u012fra\u0161\u0173 industrijos, radijo, televizijos ir srautini\u0173 platform\u0173 \u012ftaka. Tokiose terp\u0117se da\u017enai laimi k\u016briniai, kuriuos lengviau \u012fsiminti ir atpa\u017einti, ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad k\u016brybin\u0117 rizika ar rafinuotumas i\u0161nyko.<\/p>\n
\u201eSi\u016bly\u010diau sakyti, kad klasikin\u0117 muzika neb\u016btinai tampa ma\u017eiau sud\u0117tinga, o grei\u010diau sud\u0117tinga kitaip, nes sud\u0117tingumas persikelia \u012f dimensijas, kurias sunkiau i\u0161matuoti\u201c, \u2013 sak\u0117 Niccol\u00f2 Di Marco.<\/p>\n
Patys tyr\u0117jai pripa\u017e\u012fsta ribojimus: MIDI formatas yra skaitmeninis muzikos apra\u0161as, kuris ne visuomet idealiai perteikia interpretacij\u0105, tembr\u0105 ar mikrointonacij\u0105. Be to, transkripcijos ir 12 pustoni\u0173 sistema gali b\u016bti ne tokia jautri niuansams, kurie ypa\u010d reik\u0161mingi gyvuose d\u017eiazo atlikimuose.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tokia didel\u0117s apimties analiz\u0117 leid\u017eia ie\u0161koti ilgalaiki\u0173 d\u0117sningum\u0173 ir palyginti epochas, kurias sunku sugretinti vien klausymu ar atskirais pavyzd\u017eiais. Autoriai \u0161i\u0105 krypt\u012f sieja ir su kitais darbais, nagrin\u0117jan\u010diais, kaip skaitmeninis am\u017eius kei\u010dia \u017emoni\u0173 elgsen\u0105, \u012fpro\u010dius ir komunikacij\u0105.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad pana\u0161i supaprast\u0117jimo tendencija fiksuojama ir populiariojoje muzikoje, kur pastaraisiais metais daug\u0117ja tyrim\u0173 apie harmonijos, melodijos ir formos standartizacij\u0105. Ta\u010diau tyrimo i\u0161vada lieka nuosaiki: paprastesn\u0117s strukt\u016bros gali didinti prieinamum\u0105 ir pad\u0117ti muzikai pasiekti platesn\u0119 auditorij\u0105, o sud\u0117tingumas da\u017enai tiesiog kei\u010dia form\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas, i\u0161analizav\u0119s apie 20 000 MIDI fail\u0173 nuo 1600 iki 2021 met\u0173, rodo klasikin\u0117s ir d\u017eiazo muzikos paprast\u0117jim\u0105, bet ne jos nuvert\u0117jim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":14793,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[644,3575,3577,3576,3578,3579],"miestas":[],"class_list":["post-14792","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","tag-dziazas","tag-klasikine-muzika","tag-midi","tag-muzikos-tyrimai","tag-niccolo-di-marco","tag-sudetingumo-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14792","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14792"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14792\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14793"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14792"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14792"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14792"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=14792"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}