Aliaskoje mokslininkai prane\u0161a u\u017efiksav\u0119 rei\u0161kin\u012f, kuris i\u0161 naujo atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f am\u017einojo \u012f\u0161alo tirpsmo pasekmes: i\u0161 atitirpint\u0173 grunto m\u0117gini\u0173 suaktyv\u0117jo t\u016bkstan\u010dius met\u0173 \u201eu\u017e\u0161aldyti\u201c mikroorganizmai. Tyrimas atliktas centrin\u0117je Aliaskoje esan\u010diame JAV kariuomen\u0117s tunelyje, kur grunto sluoksniuose i\u0161lik\u0119 ledynme\u010dio faunos p\u0117dsakai.<\/p>\n
M\u0117giniai buvo paimti i\u0161 am\u017einojo \u012f\u0161alo ir atitirpinti kontroliuojamomis s\u0105lygomis, o j\u0173 biologin\u0117 ir chemin\u0117 aktyvumo kaita steb\u0117ta apie pus\u0119 met\u0173. Pirmuosius m\u0117nesius poky\u010diai buvo menki, ta\u010diau v\u0117liau mokslininkai fiksavo ry\u0161kesn\u012f suaktyv\u0117jim\u0105, rodant\u012f, kad dalis mikrob\u0173 geba atnaujinti gyvybines funkcijas po itin ilgo u\u017e\u0161alimo.<\/p>\n
\u201eTai tikrai n\u0117ra mir\u0119 m\u0117giniai. Jie vis dar gali palaikyti aktyvi\u0105 gyvyb\u0119, kuri skaido organines med\u017eiagas ir i\u0161skiria jas kaip anglies dioksid\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 tyrimui vadovav\u0119s mokslininkas Tristanas Karo.<\/p>\n
Darbo metu tyr\u0117jai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f tunelyje juntam\u0105 specifin\u012f kvap\u0105, kuris, pasak mikrobiolog\u0173, gali b\u016bti vienas i\u0161 aktyv\u0117jan\u010di\u0173 mikroorganizm\u0173 veiklos po\u017eymi\u0173. Toks praktinis pasteb\u0117jimas n\u0117ra \u012frodymas savaime, ta\u010diau kartu su laboratoriniais matavimais gali pad\u0117ti geriau suprasti, kada ir kaip atitirp\u0119s gruntas pereina i\u0161 \u201eramyb\u0117s\u201c b\u016bsenos \u012f biologi\u0161kai aktyvi\u0105.<\/p>\n
Geologijos moksl\u0173 profesorius Sebastianas Kopfas pabr\u0117\u017eia, kad am\u017einojo \u012f\u0161alo tirpsmas yra viena svarbiausi\u0173 klimato sistemos ne\u017einom\u0173j\u0173. Am\u017einajame \u012f\u0161ale sukaupta daug organin\u0117s anglies, o mikrobams prad\u0117jus j\u0105 skaidyti did\u0117ja \u0161iltnamio duj\u0173, ypa\u010d anglies dioksido, emisij\u0173 rizika, galinti sustiprinti \u0161ilt\u0117jimo grandinin\u012f efekt\u0105.<\/p>\n
Pastaraisiais metais Arkties regione fiksuojamas spartesnis temperat\u016bros kilimas nei pasaulio vidurkis, tod\u0117l am\u017einojo \u012f\u0161alo stabilumas tampa vis labiau pa\u017eeid\u017eiamas. D\u0117l to mokslininkai vis da\u017eniau vertina ne tik infrastrukt\u016bros ir ekosistem\u0173 pa\u017eeid\u017eiamum\u0105, bet ir biologinius procesus, kurie atitirpus grunto sluoksniams gali reik\u0161mingai pakeisti anglies apytak\u0105.<\/p>\n
Nors suaktyv\u0117j\u0119 senoviniai mikrobai savaime nerei\u0161kia tiesiogin\u0117s gr\u0117sm\u0117s \u017emoni\u0173 sveikatai, tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia b\u016btinyb\u0119 nuosekliai vertinti rizikas. Pagrindinis \u0161i\u0173 steb\u0117jim\u0173 akcentas yra klimato poveikis: kuo daugiau organikos bus suskaidyta, tuo daugiau duj\u0173 gali patekti \u012f atmosfer\u0105, o tai didina poreik\u012f tikslinti klimato modelius ir prognozes.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Aliaskoje atitirpinus am\u017einojo \u012f\u0161alo m\u0117ginius suaktyv\u0117jo 40 000 met\u0173 senumo mikrobai, o mokslininkai \u012fsp\u0117ja apie galim\u0105 papildom\u0105 CO2 emisij\u0173 \u0161uol\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[48],"tags":[3954,3955,3957,3699,673,3956],"miestas":[],"class_list":["post-15001","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-laisvalaikis","tag-aliaska","tag-amzinasis-isalas","tag-anglies-dioksidas","tag-arktis","tag-klimato-kaita","tag-mikrobai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15001","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15001"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15001\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15001"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15001"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15001"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=15001"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}