Po storu Antarktidos ledo sluoksniu u\u017efiksuoti m\u012fslingi radijo impulsai, kuri\u0173 mokslininkai ie\u0161kojo de\u0161imtme\u010dius. Signalus aptiko eksperimentas Askaryan Radio Array, \u012frengtas taip, kad \u201eklausyt\u0173si\u201c trump\u0173 radijo blyksni\u0173, atsirandan\u010di\u0173 dalel\u0117ms s\u0105veikaujant su ledu.<\/p>\n
Tyr\u0117jai prane\u0161a, kad per daugiau nei 200 dien\u0173 duomen\u0173 rinkimo laikotarp\u012f identifikavo 13 ne\u012fprast\u0173 impuls\u0173. J\u0173 kryptis, da\u017eni\u0173 spektras ir poliarizacija sutapo su tuo, ko tikimasi pagal teorij\u0105, apra\u0161an\u010di\u0105 vadinam\u0105j\u012f Askariamo efekt\u0105.<\/p>\n
Dar 1962 metais soviet\u0173 fizikas Gurgenas Askariamas pasi\u016bl\u0117 id\u0117j\u0105, kad itin didel\u0117s energijos dalel\u0117ms judant tankioje terp\u0117je, pavyzd\u017eiui, lede ar druskoje, tur\u0117t\u0173 susidaryti specifinis radijo impulsas. Tokia spinduliuot\u0117 atsiranda, kai daleli\u0173 kaskadoje susiformuoja perteklinis neigiamas kr\u016bvis, trumpam \u201eblykstelintis\u201c radijo bangomis.<\/p>\n
Praktinis \u0161io rei\u0161kinio patvirtinimas gamtin\u0117mis s\u0105lygomis ilgai buvo sud\u0117tingas, nes reikia ir mil\u017eini\u0161kos steb\u0117jim\u0173 apimties, ir labai tylios elektromagnetin\u0117s aplinkos. Antarktida tam tinka: storas, skaidrus ledas tampa nat\u016braliu detektoriumi, o \u017emogaus sukelto triuk\u0161mo ten minimaliai.<\/p>\n
Nors tokie impulsai da\u017enai siejami su neutrin\u0173 paie\u0161ka, \u0161iuo atveju tik\u0117tiniausias \u0161altinis gali b\u016bti itin didel\u0117s energijos kosminiai spinduliai. Jiems atsitrenkus \u012f ledo pavir\u0161i\u0173, susidaro antrini\u0173 daleli\u0173 kaskada, kuri prasiskverbia \u012f led\u0105 ir sukuria trump\u0105, bet intensyv\u0173 radijo blyksn\u012f.<\/p>\n
Vis d\u0117lto pagrindinis mokslinis \u201eprizas\u201c yra ne patys kosminiai spinduliai, o galimyb\u0117 tokiu pa\u010diu principu aptikti ultradidel\u0117s energijos neutrinus. \u0160ios beveik su med\u017eiaga nes\u0105veikaujan\u010dios dalel\u0117s gali atne\u0161ti informacij\u0105 apie ekstremaliausius Visatos procesus, ta\u010diau b\u016btent d\u0117l savo \u201enematomumo\u201c jos yra vienos sunkiausiai pagaunam\u0173.<\/p>\n
Jei Antarktidos ledas patikimai \u201eveikia\u201c kaip radijo detektorius, atsiveria kelias kurti dar didesnius, \u0161imtus kubini\u0173 kilometr\u0173 apiman\u010dius steb\u0117jim\u0173 tinklus. Tokie detektoriai b\u016bt\u0173 jautr\u016bs energijoms, kurios gerokai vir\u0161ija pasiekiamas \u017dem\u0117s daleli\u0173 greitintuvuose, tod\u0117l leist\u0173 tyrin\u0117ti fizik\u0105, kuri kitu atveju lieka u\u017e laboratorij\u0173 rib\u0173.<\/p>\n
Did\u017eiausias artimiausi\u0173 met\u0173 i\u0161\u0161\u016bkis \u2013 atskirti signalus, kuriuos sukelia kosminiai spinduliai, nuo t\u0173, kuriuos sukelt\u0173 neutrinai. Skirtumas da\u017enai slypi \u012fvyki\u0173 geometrijoje: kosminiai spinduliai paprastai s\u0105veikauja ar\u010diau pavir\u0161iaus, o neutrinai gali prasiskverbti gerokai giliau, kol sukelia aptinkam\u0105 efekt\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, u\u017efiksuot\u0173 impuls\u0173 atsitiktinio triuk\u0161mo tikimyb\u0117 yra itin ma\u017ea, tod\u0117l rezultatai laikomi stipriu argumentu, kad metodas realiai veikia. Tai rei\u0161kia, kad Antarktidos ledas gali tapti vienu svarbiausi\u0173 \u201elang\u0173\u201c \u012f did\u017eiausios energijos kosminius rei\u0161kinius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Po Antarktidos ledu aptikti 13 paslapting\u0173 radijo impuls\u0173 gali patvirtinti Askariamo efekt\u0105 ir priartinti ultradidel\u0117s energijos neutrin\u0173 paie\u0161kas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":15287,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4540,4544,1538,4541,4542,4543],"miestas":[],"class_list":["post-15286","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antarktida","tag-askaryan-radio-array","tag-daleliu-fizika","tag-kosminiai-spinduliai","tag-neutrinai","tag-radijo-astronomija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15286","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15286"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15286\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15287"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15286"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15286"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15286"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=15286"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}