JAV mokslininkai, tarp j\u0173 ir Masa\u010dusetso technologijos instituto (MIT) tyr\u0117jai, pasi\u016bl\u0117 ambicing\u0105 koncepcij\u0105, kuri gal\u0117t\u0173 i\u0161 esm\u0117s pakeisti neutrin\u0173 tyrimus ir net ry\u0161io technologijas. Kalbama apie teorin\u012f neutrin\u0173 lazer\u012f, kuris, skirtingai nei dabartiniai \u0161altiniai, leist\u0173 sukurti krypting\u0105 ir kontroliuojam\u0105 neutrino daleli\u0173 pluo\u0161t\u0105. Tokia priemon\u0117, jei kada nors b\u016bt\u0173 realizuota, atvert\u0173 nauj\u0105 etap\u0105 fundamentin\u0117je fizikoje.<\/p>\n
Neutrinai da\u017enai vadinami dalel\u0117mis vaiduokliais, nes su med\u017eiaga s\u0105veikauja itin silpnai. Mil\u017eini\u0161ki j\u0173 kiekiai nuolat praeina pro \u017dem\u0119 ir \u017emogaus k\u016bn\u0105, ta\u010diau aptikti juos pavyksta tik retais atvejais, tod\u0117l pasaulyje statomi did\u017eiuliai detektoriai giliai po \u017eeme, lede ar po vandeniu. B\u016btent \u0161is sunkiai \u201epagavimas\u201c ir yra prie\u017eastis, kod\u0117l tiksl\u016bs eksperimentai su neutrinais iki \u0161iol buvo labai riboti.<\/p>\n
\u0160iandien neutrino pluo\u0161tai paprastai i\u0161gaunami naudojant branduolinius reaktorius arba didelius daleli\u0173 greitintuvus. Tai brang\u016bs, sud\u0117tingi ir didelio masto \u012frenginiai, o j\u0173 skleid\u017eiami neutrinai da\u017enai b\u016bna prastai suvaldomi: pluo\u0161tas ma\u017eiau kryptingas, o parametrus tiksliai reguliuoti sunku. D\u0117l to dalis matavim\u0173 tampa statisti\u0161kai l\u0117ti, o kai kurios id\u0117jos lieka tik teorijoje.<\/p>\n
MIT mokslinink\u0173 si\u016blomas sprendimas siekia sukurti laboratorinio masto \u0161altin\u012f, kuris bent teori\u0161kai tilpt\u0173 \u012f ma\u017eesn\u0119 eksperimentin\u0119 infrastrukt\u016br\u0105. Pagrindinis tikslas yra ne \u201egalingesnis reaktorius\u201c, o visai kitoks principas: priversti emisij\u0105 vykti darniai, kad neutrino signalas tapt\u0173 tankesnis ir labiau kryptingas.<\/p>\n
Koncepcija remiasi itin \u017eemomis temperat\u016bromis, artimomis absoliu\u010diam nuliui, kai med\u017eiaga gali pereiti \u012f Bose ir Ein\u0161teino kondensato b\u016bsen\u0105. Tokiu re\u017eimu atomai ima elgtis ne kaip atskiri objektai, o kaip vieninga kvantin\u0117 sistema, kurioje procesai gali sinchronizuotis. \u0160i savyb\u0117 ir laikoma raktu \u012f valdom\u0105, \u201esuderint\u0105\u201c emisij\u0105.<\/p>\n
Si\u016bloma naudoti radioaktyvi\u0173 atom\u0173 debes\u012f, kaip pavyzd\u012f minint rubid\u017eio izotop\u0105. \u012eprastai radioaktyvus skilimas vyksta atsitiktinai ir yra sunkiai prognozuojamas laike, ta\u010diau kondensato b\u016bsenoje atsiranda galimyb\u0117 tik\u0117tis labiau suderinto elgesio. Teorinis tikslas b\u016bt\u0173 gauti ne pavienius, o sutelktus neutrino impulsus.<\/p>\n
Vienas svarbiausi\u0173 aptariam\u0173 rei\u0161kini\u0173 yra superradiacija, kai daugelio emiteri\u0173 kolektyvinis elgesys gali smarkiai sustiprinti spinduliuot\u0117s intensyvum\u0105. Jei toks efektas b\u016bt\u0173 pritaikomas neutrin\u0173 generavimui, emisija gal\u0117t\u0173 vykti gerokai grei\u010diau ir \u201ery\u0161kiau\u201c nei \u012fprasto atsitiktinio skilimo atveju. Tai leist\u0173 teori\u0161kai priart\u0117ti prie tankaus, eksperimentams patogesnio neutrino pluo\u0161to.<\/p>\n
Tokio \u012frankio vert\u0117 fundamentinei fizikai b\u016bt\u0173 didel\u0117, nes neutrino savyb\u0117s yra vienas jautriausi\u0173 lang\u0173 \u012f fizikos ribas. Tiksl\u016bs matavimai prisid\u0117t\u0173 prie neutrino mas\u0117s ir kit\u0173 parametr\u0173 tikslinimo, o tai svarbu ai\u0161kinantis, kaip formuojasi med\u017eiagos ir antimaterijos disbalansas Visatoje. Praktin\u0117je plotm\u0117je da\u017eniausiai minima po\u017eemin\u0117 komunikacija, nes neutrinai gali prasiskverbti per med\u017eiag\u0105 ten, kur radijo bangos ar \u0161viesa nebeveikia.<\/p>\n
Vis d\u0117lto patys autoriai pabr\u0117\u017eia, kad tai kol kas teorinis pasi\u016blymas, o ne paruo\u0161tas \u012frenginys. Did\u017eiausios kli\u016btys yra in\u017einerin\u0117s: sukurti ir ilgai i\u0161laikyti stabil\u0173 Bose ir Ein\u0161teino kondensat\u0105 i\u0161 radioaktyvi\u0173 atom\u0173, u\u017etikrinti sistemos saugum\u0105 ir i\u0161saugoti kvantin\u0119 darn\u0105 skilimo procesuose. Net jei pirmieji bandymai b\u016bt\u0173 kukl\u016bs, s\u0117km\u0117 reik\u0161t\u0173 nauj\u0105 krypt\u012f, kurioje susitinka kvantin\u0117 optika, branduolin\u0117 fizika ir itin tiksli laboratorin\u0117 kontrol\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
MIT mokslininkai si\u016blo neutrin\u0173 lazerio id\u0117j\u0105, kuri teori\u0161kai leist\u0173 sukurti krypting\u0105 neutrino pluo\u0161t\u0105 ir atvert\u0173 naujas mokslo bei po\u017eeminio ry\u0161io galimybes.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":15298,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4568,1538,4570,4567,4542,4569],"miestas":[],"class_list":["post-15297","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-bose-ir-einsteino-kondensatas","tag-daleliu-fizika","tag-kvantine-fizika","tag-mit","tag-neutrinai","tag-superradiacija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15297","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15297"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15297\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15298"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15297"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15297"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15297"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=15297"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}