{"id":15299,"date":"2026-04-29T18:38:59","date_gmt":"2026-04-29T18:38:59","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/29\/mokslininkai-laive-rado-juoda-maza-dnr-tyrimas-atskleide-iki-siol-nezinomas-gyvybes-formas\/"},"modified":"2026-04-29T18:38:59","modified_gmt":"2026-04-29T18:38:59","slug":"mokslininkai-laive-rado-juoda-maza-dnr-tyrimas-atskleide-iki-siol-nezinomas-gyvybes-formas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/29\/mokslininkai-laive-rado-juoda-maza-dnr-tyrimas-atskleide-iki-siol-nezinomas-gyvybes-formas\/","title":{"rendered":"Mokslininkai laive rado juod\u0105 maz\u0105: DNR tyrimas atskleid\u0117 iki \u0161iol ne\u017einomas gyvyb\u0117s formas"},"content":{"rendered":"<p>JAV mokslininkus nustebino keistas radinys tyrim\u0173 laive Blue Heron, plaukiojan\u010diame Did\u017ei\u0173j\u0173 e\u017eer\u0173 regione. Per \u012fprast\u0105 technin\u0119 ap\u017ei\u016br\u0105 2024 metais i\u0161 vairo veleno \u0117m\u0117 sunktis tir\u0161ta, juoda, beveik dervingos konsistencijos mas\u0117, kuri i\u0161 prad\u017ei\u0173 atrod\u0117 kaip tepal\u0173 ar ne\u0161varum\u0173 sankaupa.<\/p>\n<p>Vienas i\u0161 darbuotoj\u0173, u\u017euot med\u017eiag\u0105 tiesiog i\u0161val\u0119s ir i\u0161met\u0119s, pa\u0117m\u0117 m\u0117gin\u012f ir perdav\u0117 laboratorijai. Ten tyr\u0117jai tik\u0117josi patvirtinti \u012fprast\u0105 technin\u0119 tar\u0161\u0105, ta\u010diau genetiniai tyrimai parod\u0117 k\u0105 kita: mas\u0117je buvo gausu gyv\u0173 mikroorganizm\u0173 ir j\u0173 genetin\u0117s med\u017eiagos.<\/p>\n<p>DNR analiz\u0117 atskleid\u0117, kad dalis aptikt\u0173 organizm\u0173 neatitinka iki \u0161iol mokslui \u017einom\u0173 grupi\u0173. Tyr\u0117jams pavyko atkurti apie 20 genom\u0173 ir jie kelia prielaid\u0105, jog juodoje mas\u0117je gali sl\u0117ptis visi\u0161kai naujos mikroorganizm\u0173 linijos, \u012fskaitant galimai nauj\u0105 arch\u0117j\u0173 eil\u0119 ir nauj\u0105 bakterij\u0173 tip\u0105.<\/p>\n<h2>Netik\u0117ta buvein\u0117 mechanizmo viduje<\/h2>\n<p>Mokslininkus suintrigavo ir pati aplinka, kurioje \u0161ie mikroorganizmai gal\u0117jo i\u0161gyventi. Vairo mechanizmo vidus yra \u0161iltas, prastai apr\u016bpinamas deguonimi ir gana izoliuotas, tod\u0117l primena vadinam\u0105sias ekstremalias ni\u0161as, kurias biologai da\u017eniau sieja su gili\u0173j\u0173 nuos\u0117d\u0173 sluoksniais ar uolien\u0173 vidaus mikropasauliu.<\/p>\n<p>Manoma, kad mikrobai \u012f \u0161i\u0105 viet\u0105 gal\u0117jo patekti kartu su tepalais ar kitais ter\u0161alais, o v\u0117liau prisitaikyti ir suformuoti savoti\u0161k\u0105 u\u017edar\u0105 mikroekosistem\u0105. Toks scenarijus i\u0161ry\u0161kina, kad nauj\u0173 organizm\u0173 paie\u0161kos neb\u016btinai turi apsiriboti vien atokiomis ar egzoti\u0161komis vietov\u0117mis.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l tai svarbu ne tik biologams<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad dalis aptikt\u0173 mikroorganizm\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti susij\u0119 su metano gamyba. Nors tai dar tik hipotez\u0117s ir ankstyvos i\u0161vados, tokie organizmai ilgainiui gali sudominti ir taikom\u0173j\u0173 technologij\u0173 k\u016br\u0117jus, pavyzd\u017eiui, ie\u0161kan\u010dius efektyvesni\u0173 biologini\u0173 proces\u0173 energijos gamybai.<\/p>\n<p>\u0160is atvejis primena, kad \u017dem\u0117s mikropasaulis vis dar menkai pa\u017eintas, o net kasdien\u0117s, \u017emogaus sukurtos konstrukcijos gali sl\u0117pti netik\u0117t\u0173 biologini\u0173 staigmen\u0173. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tolimesni tyrimai bus b\u016btini, siekiant tiksliai nustatyti, kas tai per organizmai, kaip jie prisitaik\u0117 ir kok\u012f vaidmen\u012f atlieka savo mikroaplinkoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tyrim\u0173 laive Blue Heron rasta juoda mas\u0117 pasirod\u0117 esanti pilna gyv\u0173 mikroorganizm\u0173, o DNR analiz\u0117 u\u017esimin\u0117 apie iki \u0161iol ne\u017einomas gyvyb\u0117s grupes.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":15300,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4574,4575,4572,4573,2238,2239,4571],"miestas":[],"class_list":["post-15299","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archejos","tag-bakterijos","tag-blue-heron","tag-didieji-ezerai","tag-dnr-tyrimai","tag-genetika","tag-mikroorganizmai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15299","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15299"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15299\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15300"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15299"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15299"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15299"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=15299"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}