Menopauz\u0117 da\u017eniausiai siejama su kar\u0161\u010dio bangomis, miego sutrikimais, nuotaik\u0173 svyravimais ar svorio augimu. Ta\u010diau mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai yra platesnis biologinis l\u016b\u017eis, galintis paveikti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, med\u017eiag\u0173 apykaitos, kaul\u0173 bei nerv\u0173 sistemos sveikat\u0105.<\/p>\n
Nors apie hormon\u0173 poky\u010dius \u017einoma daug, ilg\u0105 laik\u0105 tr\u016bko detalaus vaizdo, kaip b\u0117gant metams kinta skirtingi moters reprodukcin\u0117s sistemos organai. Naujas didel\u0117s apimties tyrimas si\u016blo vien\u0105 i\u0161 iki \u0161iol i\u0161samiausi\u0173 atsakym\u0173.<\/p>\n
Barselonos superkompiuteri\u0173 centro tyr\u0117jai pasitelk\u0117 DI ir suk\u016br\u0117 didel\u0117s apimties moters reprodukcin\u0117s sistemos sen\u0117jimo atlas\u0105. Tam buvo sujungti 1 112 audini\u0173 vaizd\u0173 i\u0161 659 m\u0117gini\u0173 bei gen\u0173 rai\u0161kos duomenys, apimantys t\u016bkstan\u010dius gen\u0173.<\/p>\n
Duomenys surinkti i\u0161 304 moter\u0173, kuri\u0173 am\u017eius siek\u0117 nuo 20 iki 70 met\u0173. Pasitelkus pa\u017eangius vaizd\u0173 atpa\u017einimo ir giliojo mokymosi metodus, tyr\u0117jai gal\u0117jo \u012fvertinti ne tik matomus audini\u0173 poky\u010dius, bet ir molekulinius procesus, slypin\u010dius u\u017e j\u0173.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 i\u0161vada tokia: menopauz\u0117 k\u016bno nepasendina tolygiai, o organ\u0173 poky\u010di\u0173 dinamika skiriasi. Tyrime analizuoti keli pagrindiniai reprodukcin\u0117s sistemos organai, tarp j\u0173 gimda, kiau\u0161id\u0117s, mak\u0161tis, gimdos kaklelis, kr\u016bties audiniai ir kiau\u0161intakiai.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 duomenimis, kai kuriuose organuose sen\u0117jimo \u017eenklai ry\u0161k\u0117ja palaipsniui ir gali prasid\u0117ti dar iki menopauz\u0117s. Tuo metu kit\u0173 organ\u0173 poky\u010diai labiau primena \u0161uol\u012f, sutampant\u012f su pereinamuoju laikotarpiu.<\/p>\n
Ry\u0161kesnis, labiau \u201estaigus\u201c pokytis, kaip nurodoma tyrime, siejamas su gimda. Be to, net viename organe skirtingi audiniai gali senti nevienodu grei\u010diu, tod\u0117l bendras vaizdas yra sud\u0117tingesnis, nei rodo vien tik simptomai ar bendri hormon\u0173 rodikliai.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 rezultatai rodo, kad menopauz\u0117 veikia kaip l\u016b\u017eio ta\u0161kas, kuris i\u0161 esm\u0117s perorganizuoja kitus reprodukcin\u0117s sistemos organus ir audinius\u201c, \u2013 sak\u0117 Barselonos superkompiuteri\u0173 centro tyrimui vadovavusi Marta Mel\u0117.<\/p>\n
Dar viena svarbi tyrimo kryptis susijusi su galimybe \u0161iuos poky\u010dius steb\u0117ti papras\u010diau. Mokslininkai identifikavo molekulinius signalus, susijusius su reprodukciniu sen\u0117jimu, kuriuos galima aptikti kraujo m\u0117giniuose.<\/p>\n
Analiz\u0117je remtasi daugiau nei 21 441 moters kraujo duomenimis, o tai leid\u017eia tik\u0117tis, kad ateityje bus kuriami ma\u017eiau invaziniai steb\u0117senos \u012frankiai. Tokie \u017eymenys gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti anks\u010diau \u012fvertinti su menopauze siejamas rizikas ir parinkti labiau individualizuot\u0105 prie\u017ei\u016br\u0105.<\/p>\n
\u201e\u0160is tyrimas atveria keli\u0105 personalizuotai medicinai, kai gydymas derinamas prie konkretaus molekulinio profilio ir labiausiai pa\u017eeid\u017eiam\u0173 audini\u0173\u201c, \u2013 teig\u0117 viena i\u0161 bendraautori\u0173 Laura Ventura.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
DI sukurtas menopauz\u0117s atlasas rodo, kad organai sensta nevienodai: gimda gali keistis staigiau, o dal\u012f poky\u010di\u0173 ateityje pad\u0117s steb\u0117ti kraujo \u017eymenys.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":15365,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[4672,3162,102,3171,4670,3553,4671],"miestas":[],"class_list":["post-15364","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-barselonos-superkompiuteriu-centras","tag-biomarkeriai","tag-dirbtinis-intelektas","tag-menopauze","tag-moteru-sveikata","tag-personalizuota-medicina","tag-reprodukcine-medicina"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15364","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15364"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15364\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15365"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15364"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15364"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15364"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=15364"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}