Naujas didel\u0117s apimties senovin\u0117s DNR tyrimas rodo, kad nat\u016brali atranka per pastaruosius 10 000 met\u0173 europie\u010di\u0173 prot\u0117vi\u0173 populiacijose veik\u0117 gerokai aktyviau, nei ilg\u0105 laik\u0105 manyta. Mokslininkai nustat\u0117 \u0161imtus genetini\u0173 variant\u0173, kuri\u0173 paplitimas laikui b\u0117gant ry\u0161kiai kito d\u0117l atrankos, o ne vien d\u0117l migracijos ar atsitiktinumo.<\/p>\n
Tyrimo autoriai analizavo beveik 16 000 senovini\u0173 genom\u0173 i\u0161 Vakar\u0173 Eurazijos, apiman\u010di\u0173 laikotarp\u012f nuo ankstyv\u0173j\u0173 \u017eemdirbyst\u0117s prad\u017eios etap\u0173 iki istorini\u0173 laik\u0173. Rezultatai leid\u017eia tiksliau rekonstruoti, kokie biologiniai bruo\u017eai gal\u0117jo suteikti prana\u0161um\u0105 skirtingomis gyvenimo s\u0105lygomis.<\/p>\n
Tarp ry\u0161kiausi\u0173 atrankos paveikt\u0173 variant\u0173 i\u0161skiriami su \u0161viesesne oda ir raudonais plaukais siejami poky\u010diai, da\u017enai aptariami kalbant apie MC1R gen\u0105. Pasak mokslinink\u0173, \u0161ie variantai gal\u0117jo i\u0161plisti ne d\u0117l estetini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, o d\u0117l biologinio prana\u0161umo, susijusio su saul\u0117s \u0161viesa.<\/p>\n
Viena pagrindini\u0173 hipotezi\u0173 sieja \u0161viesesn\u0119 od\u0105 su efektyvesne vitamino D gamyba odoje, kai saul\u0117s spinduliuot\u0117s ma\u017eiau, ypa\u010d \u0161iauresn\u0117se platumose. Tai gal\u0117jo tapti svarbiau \u017emon\u0117ms per\u0117jus nuo med\u017eiokl\u0117s ir rankiojimo prie \u017eemdirbyst\u0117s, kai mityba da\u017eniau r\u0117m\u0117si augaliniais produktais ir gr\u016bdais.<\/p>\n
Tyrime pabr\u0117\u017eiama, kad pastar\u0173j\u0173 t\u016bkstantme\u010di\u0173 gyvenimo b\u016bdo poky\u010diai suk\u016br\u0117 naujus spaudimo veiksnius: tankesnes gyvenvietes, didesn\u012f infekcij\u0173 kr\u016bv\u012f, mitybos poky\u010dius, kitok\u012f fizin\u012f kr\u016bv\u012f ir socialin\u0119 strukt\u016br\u0105. Tokios permainos gal\u0117jo lemti, kad tam tikri genetiniai variantai tapo naudingesni, o kiti, prie\u0161ingai, ma\u017eino i\u0161gyvenamum\u0105 ar palikuoni\u0173 skai\u010di\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat pa\u017eymi, kad dalis \u0161iandien su lig\u0173 rizika siejam\u0173 variant\u0173 praeityje gal\u0117jo tur\u0117ti ir teigiam\u0105 pus\u0119, pavyzd\u017eiui, gerinti atsparum\u0105 infekcijoms. Tai primena, kad gen\u0173 poveikis priklauso nuo aplinkos ir laikme\u010dio, tod\u0117l \u0161iuolaikin\u0117s reik\u0161m\u0117s ne visada tiesiogiai perkeliamas \u012f senov\u0119.<\/p>\n
Did\u017eiausia pa\u017eanga siejama su tuo, kad tyr\u0117jai pritaik\u0117 metod\u0105, leid\u017eiant\u012f tiksliau atskirti nat\u016bralios atrankos signal\u0105 nuo demografini\u0173 proces\u0173, toki\u0173 kaip migracija ar populiacij\u0173 mai\u0161ymasis. Anks\u010diau d\u0117l riboto senovin\u0117s DNR kiekio buvo sunku patikimai nustatyti, ar variant\u0173 da\u017enis kito d\u0117l atrankos, ar d\u0117l \u017emoni\u0173 jud\u0117jimo.<\/p>\n
Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad i\u0161vados dar nerei\u0161kia paprast\u0173 ir universali\u0173 atsakym\u0173, kod\u0117l konkreti savyb\u0117 i\u0161plito. Vis d\u0117lto didelis senovini\u0173 genom\u0173 skai\u010dius leid\u017eia daug ai\u0161kiau matyti, kad \u017emoni\u0173 evoliucija nesustojo, o atranka veik\u0117 ir palyginti neseniai.<\/p>\n
\u201eTur\u0117dami t\u016bkstan\u010dius genom\u0173, apiman\u010di\u0173 t\u016bkstantme\u010dius, galime steb\u0117ti, kaip atranka realiu laiku keit\u0117 variant\u0173 da\u017en\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas i\u0161 tyrimo autori\u0173.<\/p>\n
Dar viena svarbi \u017einut\u0117 \u2013 tokie metodai gali b\u016bti pritaikyti ir kit\u0173 region\u0173 senovinei DNR, o ateityje pad\u0117ti tiksliau suprasti, kaip istorin\u0117s aplinkos s\u0105lygos formavo \u0161iandienini\u0173 populiacij\u0173 sveikatos rizikas. Mokslininkai tikisi, kad ple\u010diantis duomen\u0173 baz\u0117ms bus galima dar tiksliau susieti atrankos bangas su konkre\u010diais klimato, mitybos ir lig\u0173 paplitimo poky\u010diais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Did\u017eiulis senovin\u0117s DNR tyrimas rodo, kad raudon\u0173 plauk\u0173 ir \u0161viesios odos genai gal\u0117jo plisti d\u0117l vitamino D, o \u017emoni\u0173 evoliucija nesustojo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":15402,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4740,2239,4741,4739,4737,4738,3169],"miestas":[],"class_list":["post-15400","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-evolucija","tag-genetika","tag-harvard-university","tag-mc1r","tag-naturali-atranka","tag-senovine-dnr","tag-vitaminas-d"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15400","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15400"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15400\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15402"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15400"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15400"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15400"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=15400"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}