{"id":15484,"date":"2026-04-30T01:55:26","date_gmt":"2026-04-30T01:55:26","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/30\/kamienieco-rumu-paslaptis-ar-po-xviii-amziaus-rezidencija-slypi-tamplieriu-lobiai\/"},"modified":"2026-04-30T01:55:26","modified_gmt":"2026-04-30T01:55:26","slug":"kamienieco-rumu-paslaptis-ar-po-xviii-amziaus-rezidencija-slypi-tamplieriu-lobiai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/30\/kamienieco-rumu-paslaptis-ar-po-xviii-amziaus-rezidencija-slypi-tamplieriu-lobiai\/","title":{"rendered":"Kamienieco r\u016bm\u0173 paslaptis: ar po XVIII am\u017eiaus rezidencija slypi tamplieri\u0173 lobiai?"},"content":{"rendered":"

Kamienieco r\u016bmai Auk\u0161tutin\u0117je Silezijoje yra vienas \u012fdomiausi\u0173 regiono istorini\u0173 objekt\u0173, apipintas tiek dokumentuotais faktais, tiek legendomis apie viduram\u017ei\u0173 lobius. \u0160iandien matoma rezidencija siejama su XVIII am\u017eiumi, ta\u010diau vietov\u0117s istorija kur kas senesn\u0117 ir sluoksniuota.<\/p>\n

\u0160altiniuose minima, kad dar XVI am\u017eiuje \u0161ioje vietoje stov\u0117jo renesansin\u0117 Kokorz\u0173 gimin\u0117s rezidencija, kuri buvo j\u0173 pagrindin\u0117 b\u016bstin\u0117. V\u0117liau, XVIII am\u017eiuje, \u010dia i\u0161kilo barokin\u0117s tradicijos r\u016bmai, o XIX am\u017eiaus pabaigoje ir XX am\u017eiaus prad\u017eioje pastatas kelis kartus perstatytas, galutinai \u012ftvirtinant neobarokin\u012f vaizd\u0105.<\/p>\n

Kas \u017einoma apie r\u016bm\u0173 kilm\u0119<\/h2>\n

R\u016bmai i\u0161siskiria architekt\u016brin\u0117mis detal\u0117mis: apvaliais bok\u0161teliais, koply\u010dia su kupolu, \u0161iauriniu portiku ir terasa, nuo kurios atsiveria vaizdas \u012f Dravos sl\u0117n\u012f. Ant fasad\u0173 matyti herb\u0173 kartu\u0161ai ir atminimo lentos, liudijan\u010dios skirtingus savininkus bei rekonstrukcijas.<\/p>\n

Istoriniai \u012fra\u0161ai ir v\u0117lesni pertvarkymai rodo, kad pastatas ilg\u0105 laik\u0105 buvo kilming\u0173 \u0161eim\u0173 rankose, o jo forma kito pagal to meto mad\u0105 ir savinink\u0173 ambicijas. B\u016btent \u0161ie perstatymai kartais ir tampa dirva legendoms, nes kartu su naujais sprendimais neretai atsiranda pasakojim\u0173 apie u\u017em\u016brytas erdves ar pasl\u0117ptus pra\u0117jimus.<\/p>\n

Legenda apie lobius ir po\u017eemius<\/h2>\n

Viena populiariausi\u0173 vietos legend\u0173 teigia, kad \u010dia gal\u0117jo b\u016bti pasl\u0117ptas kry\u017eiuo\u010di\u0173 did\u017eiojo magistro Hermanno von Salzos turtas. Pasakojimuose minimi ir po\u017eeminiai koridoriai, kurie es\u0105 driek\u0117si po viduram\u017ei\u0173 tvirtove, kadaise stov\u0117jusia \u0161ioje vietoje.<\/p>\n

Kita istorija dar dr\u0105sesn\u0117: neva pirm\u0105j\u012f Kamienieco kompleks\u0105 gal\u0117jo inicijuoti tamplieriai. Istorikai pabr\u0117\u017eia, kad tokios versijos da\u017enai remiasi vietos tradicija ir v\u0117lesne vaizduote, o ne patikimais dokumentais, tod\u0117l klausimas, kur baigiasi romantizuota legenda ir prasideda faktai, lieka atviras.<\/p>\n

Mysia Wie\u017ca ir archeolog\u0173 u\u017euominos<\/h2>\n

Rytin\u0117je r\u016bm\u0173 pus\u0117je stovi vadinamoji Mysia Wie\u017ca, kuri, kaip manoma, XVI am\u017eiuje gal\u0117jo b\u016bti vart\u0173 prava\u017eiavimas. Ilg\u0105 laik\u0105 ji buvo klaidingai priskiriama XIX am\u017eiaus pabaigos statyboms, ta\u010diau archeologiniai tyrimai tokios versijos nepatvirtino.<\/p>\n

Tyr\u0117jai neatmeta, kad dalis bok\u0161to fragment\u0173 gal\u0117jo b\u016bti panaudota statant v\u0117lesnius r\u016bmus, o pats objektas \u0161iaurin\u0119 priestato dal\u012f \u012fgijo tik XIX am\u017eiaus pabaigoje. B\u016btent tokie neatitikimai tarp ankstesni\u0173 sp\u0117jim\u0173 ir tyrim\u0173 rezultat\u0173 da\u017enai \u012f\u017eiebia nauj\u0105 susidom\u0117jimo bang\u0105 ir gr\u0105\u017eina prie klausimo, k\u0105 dar gali sl\u0117pti senosios sienos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kamienieco r\u016bmai Auk\u0161tutin\u0117je Silezijoje vilioja neobarokine architekt\u016bra ir legendomis apie po\u017eemius bei galimus tamplieri\u0173 lobius.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":15485,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3031,4863,4866,4862,4865,4867,4864],"miestas":[],"class_list":["post-15484","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-archeologiniai-tyrimai","tag-aukstutine-silezija","tag-hermann-von-salza","tag-kamieniec","tag-kryziuociai","tag-neobarokas","tag-templieriai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15484","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15484"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15484\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15485"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15484"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15484"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15484"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=15484"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}