Prasta psichikos sveikata Europoje tampa ne tik visuomen\u0117s sveikatos, bet ir ekonomikos i\u0161bandymu. Ekonominio bendradarbiavimo ir pl\u0117tros organizacija (OECD) skai\u010diuoja, kad su tuo susijusios i\u0161laidos Europos \u0161alims kasmet siekia apie 76 mlrd. eur\u0173.<\/p>\n
Pasak OECD, \u0161i suma sudaro ma\u017edaug 6 proc. vis\u0173 sveikatos biud\u017eet\u0173. Vertinimuose pabr\u0117\u017eiama, kad nuostoliai apima ne vien gydymo i\u0161laidas, bet ir produktyvumo kritim\u0105, nedarbingum\u0105 bei ma\u017eesn\u012f dalyvavim\u0105 darbo rinkoje.<\/p>\n
Didel\u0117 dalis s\u0105naud\u0173 susijusi su tuo, kad psichikos sutrikimai da\u017enai paa\u0161trina l\u0117tines somatines ligas. D\u0117l to pacientams prireikia sud\u0117tingesnio ir brangesnio gydymo, da\u017en\u0117ja hospitalizacijos, ilg\u0117ja reabilitacija.<\/p>\n
OECD prognozuoja, kad 2025\u20132050 met\u0173 laikotarpiu psichikos sveikatos problemos vidutini\u0161kai gali ma\u017einti bendr\u0105j\u012f vidaus produkt\u0105 apie 1,7 proc. per metus. \u0160\u012f kritim\u0105 pirmiausia lemia suma\u017e\u0117j\u0119s dirban\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius ir prastesn\u0117 darbo na\u0161umo dinamika.<\/p>\n
Ataskaitoje i\u0161skiriami da\u017eniausi sutrikimai: nerimo sutrikimai sudaro apie 40 proc. vis\u0173 atvej\u0173, depresiniai sutrikimai \u2013 apie 20 proc., o su psichoaktyvi\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimu susij\u0119 sutrikimai \u2013 apie 17 proc. Ta\u010diau pa\u017eymima, kad real\u016bs mastai gali b\u016bti didesni, nes dalis lengvesni\u0173 b\u016bkli\u0173 lieka nediagnozuotos d\u0117l stigmos ir riboto paslaug\u0173 prieinamumo.<\/p>\n
OECD duomenimis, per pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius psichikos sutrikim\u0173 paplitimas OECD \u0161alyse i\u0161augo beveik 21 proc. Be to, prasta psichikos sveikata palie\u010dia daugiau nei vien\u0105 i\u0161 penki\u0173 \u017emoni\u0173 OECD ir Europos S\u0105jungos valstyb\u0117se.<\/p>\n
Labiausiai i\u0161siskiria jaunimo grup\u0117: pastaraisiais metais daugiau nei vienas i\u0161 keturi\u0173 15\u201324 met\u0173 \u017emoni\u0173 yra patyr\u0119s psichikos sveikatos sutrikim\u0105. Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad iki 24 met\u0173 prasid\u0117jusios problemos, jei jos negydomos, da\u017eniau u\u017esit\u0119sia ir turi ilgalaiki\u0173 pasekmi\u0173.<\/p>\n
\u201eTikrasis problemos mastas grei\u010diausiai didesnis, nes dalis b\u016bkli\u0173 lieka nediagnozuotos, o stigma vis dar stabdo \u017emones kreiptis pagalbos\u201c, \u2013 teigiama OECD ataskaitoje.<\/p>\n
Kaip rizikos veiksniai minimi pandemijos laikotarpio suvar\u017eymai, karai, geopolitinis nestabilumas ir ekonominiai sukr\u0117timai. Taip pat akcentuojamas klimato kaitos keliamas nerimas ir probleminis socialini\u0173 tinkl\u0173 naudojimas, ypa\u010d tarp paaugli\u0173 ir jaun\u0173 suaugusi\u0173j\u0173.<\/p>\n
Nors daugelyje \u0161ali\u0173 egzistuoja nacionalin\u0117s psichikos sveikatos strategijos, OECD konstatuoja ry\u0161ki\u0105 gydymo sprag\u0105. Skai\u010diuojama, kad apie 67,5 proc. \u017emoni\u0173, kuriems reikalinga psichikos sveikatos pagalba Europos S\u0105jungos \u0161alyse, jos negauna.<\/p>\n
Tarp pagrindini\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 \u012fvardijami priemok\u0173 poreikis kai kurioms terapijoms, specializuot\u0173 paslaug\u0173 tr\u016bkumas regionuose ir specialist\u0173 stygius. D\u0117l to pagalba da\u017enai pav\u0117luoja, o problemos \u012fsisen\u0117ja ir tampa brangesn\u0117s gydyti.<\/p>\n
OECD kaip vien\u0105 svarbiausi\u0173 reform\u0173 kryp\u010di\u0173 i\u0161skiria per\u0117jim\u0105 nuo vien tik ligonin\u0117mis paremtos sistemos prie bendruomenini\u0173 paslaug\u0173. Daugiau vaidmens si\u016bloma suteikti pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros grand\u017eiai, mokykloms ir darboviet\u0117ms, kur prevencija ir ankstyva pagalba gali suma\u017einti ilgalaikes i\u0161laidas.<\/p>\n
\u201eAnkstyvos prevencin\u0117s priemon\u0117s u\u017e ligonini\u0173 rib\u0173 gali b\u016bti ir veiksmingos, ir pigesn\u0117s\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia OECD.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
OECD \u012fsp\u0117ja, kad prasta psichikos sveikata Europai kasmet kainuoja apie 76 mlrd. eur\u0173 ir gali ma\u017einti BVP, o did\u017eiausia na\u0161ta tenka jaunimui.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":15672,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[84],"tags":[5153,419,5151,743,5152,5150,1259],"miestas":[],"class_list":["post-15671","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas","tag-bvp","tag-darbo-rinka","tag-depresija","tag-jaunimas","tag-nerimo-sutrikimai","tag-oecd","tag-psichikos-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15671","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15671"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15671\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15672"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15671"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15671"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15671"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=15671"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}