{"id":15691,"date":"2026-04-30T13:35:52","date_gmt":"2026-04-30T13:35:52","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/30\/europoje-milziniska-mokesciu-praraja-vokietijoje-ir-prancuzijoje-nuo-algos-nuraso-gerokai-daugiau\/"},"modified":"2026-04-30T13:35:52","modified_gmt":"2026-04-30T13:35:52","slug":"europoje-milziniska-mokesciu-praraja-vokietijoje-ir-prancuzijoje-nuo-algos-nuraso-gerokai-daugiau","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/30\/europoje-milziniska-mokesciu-praraja-vokietijoje-ir-prancuzijoje-nuo-algos-nuraso-gerokai-daugiau\/","title":{"rendered":"Europoje \u2013 mil\u017eini\u0161ka mokes\u010di\u0173 praraja: Vokietijoje ir Pranc\u016bzijoje nuo algos nura\u0161o gerokai daugiau"},"content":{"rendered":"

Darbo mokes\u010diai Europoje skiriasi radikaliai, o skirtumai da\u017enai didesni, nei rodo vien atlyginim\u0173 \u201e\u012f rankas\u201c palyginimai. Vertinant vadinam\u0105j\u012f mokes\u010di\u0173 plei\u0161t\u0105 matyti, kiek vis\u0173 darbo s\u0105naud\u0173 atitenka valstybei mokes\u010di\u0173 ir socialinio draudimo \u012fmok\u0173 forma, o ne darbuotojui kaip grynasis atlygis.<\/p>\n

Mokes\u010di\u0173 plei\u0161tas apima gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokest\u012f, darbuotojo socialines \u012fmokas ir darbdavio socialines \u012fmokas. Tai rei\u0161kia, kad skai\u010diuojamas ne tik darbuotojo \u201epopierinis\u201c atlyginimas, bet ir papildoma darbdavio na\u0161ta, kuri didina bendr\u0105 darbo vietos kain\u0105.<\/p>\n

Kas yra mokes\u010di\u0173 plei\u0161tas?<\/h2>\n

Pagal \u201eTax Foundation\u201c 2026 met\u0173 ataskait\u0105, kurioje vertinti 2025 met\u0173 mokes\u010diai vidutin\u012f atlyginim\u0105 gaunan\u010diam vieni\u0161am darbuotojui be vaik\u0173, mokes\u010di\u0173 plei\u0161tas 28 Europos \u0161alyse svyravo nuo 26,4 proc. Kipre iki 50,8 proc. Belgijoje. Toks matas leid\u017eia palyginti \u0161alis, kuriose vie\u0161osios paslaugos finansuojamos skirtingais principais.<\/p>\n

\u0160is rodiklis n\u0117ra universalus visiems, nes reali na\u0161ta priklauso nuo pajam\u0173, \u0161eimos pad\u0117ties ir taikom\u0173 lengvat\u0173. Vis d\u0117lto jis ai\u0161kiai parodo, ar valstyb\u0117 daugiau remiasi darbo apmokestinimu, ar kitais pajam\u0173 \u0161altiniais.<\/p>\n

Kod\u0117l Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je ma\u017eiau?<\/h2>\n

Ataskaitoje pabr\u0117\u017eiama, kad Vokietijos ir Pranc\u016bzijos mokes\u010di\u0173 plei\u0161tas yra apie 50 proc. didesnis nei Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je. Vokietijoje jis siekia 46,6 proc., Pranc\u016bzijoje 44,6 proc., o Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je \u2013 29,2 proc., tai vienas ma\u017eiausi\u0173 rodikli\u0173 tarp vertint\u0173 \u0161ali\u0173.<\/p>\n

Skirtum\u0105 lemia tai, kaip finansuojamos socialin\u0117s sistemos. Vokietija ir Pranc\u016bzija pla\u010diai remiasi socialinio draudimo modeliu, kai sveikatos apsauga, pensijos ir nedarbo apsauga did\u017ei\u0105ja dalimi apmokamos i\u0161 privalom\u0173 \u012fmok\u0173, kurias dalijasi darbuotojas ir darbdavys.<\/p>\n

\u201eI\u0161 dalies taip yra tod\u0117l, kad Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s vald\u017eia, palyginti su did\u017eiosiomis Europos ekonomikomis, i\u0161leid\u017eia ma\u017eesn\u0119 BVP dal\u012f vie\u0161osioms paslaugoms ir socialinei apsaugai, i\u0161skyrus Ispanij\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eTax Foundation\u201c ekonomistas Alexas Mengdenas.<\/p>\n

Ekspert\u0173 vertinimu, Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je didesn\u0119 pajam\u0173 dal\u012f sudaro prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s mokestis ir vietiniai turto pagrindu skai\u010diuojami mokes\u010diai, o dalis i\u0161laid\u0173 finansuojama ir per biud\u017eeto deficit\u0105. Tai leid\u017eia ma\u017einti spaudim\u0105 darbo apmokestinimui, nors galutinis poveikis gyventojams priklauso ir nuo vartojimo bei b\u016bsto i\u0161laid\u0173.<\/p>\n

Ne tik dydis, bet ir sud\u0117tis<\/h2>\n

Vien mokes\u010di\u0173 plei\u0161to procentas nepasako, kas konkre\u010diai \u201esumoka\u201c daugiau \u2013 darbuotojas ar darbdavys. Kai kuriose \u0161alyse didesn\u0117 na\u0161ta tenka pajam\u0173 mokes\u010diui, kitur \u2013 socialin\u0117ms \u012fmokoms, kurios gali b\u016bti ypa\u010d auk\u0161tos tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, Danijoje i\u0161siskiria auk\u0161ta gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio dalis, ta\u010diau bendras plei\u0161tas n\u0117ra did\u017eiausias, nes socialinio draudimo \u012fmokos sudaro labai ma\u017e\u0105 dal\u012f. Tuo metu kai kuriose Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161alyse didel\u0119 bendro apmokestinimo dal\u012f sudaro b\u016btent socialin\u0117s \u012fmokos.<\/p>\n

Europos kontekste i\u0161siskiria Belgija, kur mokes\u010di\u0173 plei\u0161tas vir\u0161ija 50 proc., o \u017eemiausi\u0173 rodikli\u0173 grup\u0117je, be Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s, minimos tokios \u0161alys kaip Kipras ir Malta. Vidurkis ES ir Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je siekia apie 38,9 proc., o daugelyje ES valstybi\u0173 jis per\u017eengia 40 proc. rib\u0105.<\/p>\n

Platesniu OECD palyginimu, tarp Europos \u0161ali\u0173 ypa\u010d \u017eemu mokes\u010di\u0173 plei\u0161tu i\u0161siskiria \u0160veicarija \u2013 apie 23 proc. Tai siejama su konkurencija tarp kanton\u0173 ir savivaldybi\u0173, kai dalis mokes\u010di\u0173 politikos sprendim\u0173 priimama vietos lygmeniu ir skatina tarpusavio var\u017eym\u0105si d\u0117l gyventoj\u0173 bei verslo.<\/p>\n

Ekonomistai pabr\u0117\u017eia, kad diskusijos d\u0117l darbo apmokestinimo Europoje glaud\u017eiai susijusios su konkurencingumu, atlyginim\u0173 augimu ir darbo j\u0117gos tr\u016bkumu. Didelis plei\u0161tas gali branginti samd\u0105 ir ma\u017einti motyvacij\u0105 dirbti, ta\u010diau kartu finansuoja platesn\u012f socialini\u0173 garantij\u0173 paket\u0105, kurio vert\u0119 gyventojai vertina skirtingai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mokes\u010di\u0173 plei\u0161tas Europoje smarkiai skiriasi: Vokietijoje ir Pranc\u016bzijoje jis gerokai didesnis nei Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, lemia socialin\u0117s sistemos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":15692,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[84],"tags":[5172,3056,5171,661,5173,5174,466],"miestas":[],"class_list":["post-15691","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas","tag-darbo-mokesciai","tag-jungtine-karalyste","tag-mokesciu-pleistas","tag-prancuzija","tag-socialinis-draudimas","tag-tax-foundation","tag-vokietija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15691","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15691"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15691\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15692"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15691"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15691"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15691"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=15691"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}