Europos valstyb\u0117s vis da\u017eniau ne tik deklaruoja, bet ir realiai didina gynybos finansavim\u0105. Naujausi tarptautiniai vertinimai rodo, kad Europos NATO nari\u0173 karin\u0117s i\u0161laidos pernai augo spar\u010diausiai per daugel\u012f de\u0161imtme\u010di\u0173, o kai kuriose \u0161alyse \u0161uolis tapo rekordinis.<\/p>\n
Stokholmo tarptautinis taikos tyrim\u0173 institutas SIPRI skai\u010diuoja, kad Europos investicijos \u012f gynyb\u0105 2025 metais augo apie 14 proc. ir pasiek\u0117 ma\u017edaug 739 mlrd. eur\u0173. Tai siejama ir su did\u0117jan\u010diomis saugumo gr\u0117sm\u0117mis, ir su politiniu spaudimu NATO s\u0105jungininkams laikytis didesni\u0173 \u012fsipareigojim\u0173.<\/p>\n
Ry\u0161kiausias pokytis fiksuotas Vokietijoje: \u0161alis gynybai skyr\u0117 apie 97 mlrd. eur\u0173, tai yra ma\u017edaug 24 proc. daugiau nei metais anks\u010diau. Toks augimas leido Berlynui aplenkti Jungtin\u0119 Karalyst\u0119 ir tapti did\u017eiausia gynybos i\u0161laid\u0173 \u0161alimi Europoje pagal absoliu\u010dius skai\u010dius.<\/p>\n
Vokietijos planai apima ne tik didesn\u012f finansavim\u0105, bet ir konkre\u010dius modernizavimo projektus. Tarp prioritet\u0173 minimi kariuomen\u0117s technikos atnaujinimas, oro gynybos sprag\u0173 u\u017edarymas, didesnis d\u0117mesys infrastrukt\u016brai, ry\u0161iams ir kibernetiniam saugumui.<\/p>\n
\u201e\u0160ios investicijos turi paversti Vokietijos kariuomen\u0119 stipriausia \u012fprastine sausumos j\u0117ga Europoje\u201c, \u2013 sak\u0117 EuroDefense Germany vadovas Ralphas Thiele.<\/p>\n
Dideli \u0161uoliai matomi ir Piet\u0173 Europoje. Italijos gynybos i\u0161laidos, SIPRI vertinimu, augo apie 20 proc. ir pasiek\u0117 ma\u017edaug 41 mlrd. eur\u0173, o Ispanija fiksavo dar spartesn\u012f, apie 50 proc., \u0161uol\u012f.<\/p>\n
Ispanijos atvejis i\u0161siskiria tuo, kad \u0161alis pirm\u0105 kart\u0105 nuo pra\u0117jusio am\u017eiaus de\u0161imtojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eios pasiek\u0117 ankstesn\u012f NATO orientyr\u0105, kai gynybai siekta skirti apie 2 proc. nuo BVP. Toks pokytis rodo, kad net ilgai atsilikusios valstyb\u0117s kei\u010dia prioritetus.<\/p>\n
Vertinant gynybos i\u0161laidas kaip BVP dal\u012f, i\u0161ry\u0161k\u0117ja ai\u0161kus regioninis d\u0117sningumas. Europoje auk\u0161\u010diausiose pozicijose da\u017eniausiai atsiduria \u0161alys, kurios ribojasi su Rusija arba yra ar\u010diausiai rytinio NATO flango.<\/p>\n
Pagal SIPRI duomenis, pirmauja Lenkija, gynybai skirianti apie 4,5 proc. BVP. Toliau rikiuojasi Latvija su ma\u017edaug 3,6 proc., Estija su 3,4 proc. ir Norvegija su 3,3 proc., o kai kurios neutralios ar ma\u017eiau militarizuotos valstyb\u0117s i\u0161lieka gerokai \u017eemiau.<\/p>\n
Karo Ukrainoje poveikis matomas ne tik Europoje, bet ir pasauliniu mastu. SIPRI pa\u017eymi, kad Rusija, nepaisant sankcij\u0173 ir ekonominio spaudimo, i\u0161laidas didino kasmet nuo 2022 met\u0173, o karo pob\u016bd\u017eiui tampant i\u0161sekimo kova, akcentas vis labiau krypsta \u012f masin\u0119, pigesn\u0119 ginkluot\u0117s gamyb\u0105.<\/p>\n
Tuo metu JAV bendras i\u0161laid\u0173 rodiklis, institucijos vertinimu, 2025 metais ma\u017e\u0117jo, i\u0161 dalies d\u0117l to, kad nebuvo patvirtinta nauja karin\u0117s paramos Ukrainai finansavimo banga. Vis d\u0117lto JAV i\u0161lieka did\u017eiausia karini\u0173 i\u0161laid\u0173 valstyb\u0117 pasaulyje pagal absoliu\u010dius skai\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Europos \u0161alys spar\u010diausiai per de\u0161imtme\u010dius didina gynybos i\u0161laidas: Vokietija aplenk\u0117 JK, o rytinis NATO flangas pirmauja pagal BVP dal\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":15694,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[84],"tags":[5175,1133,2515,465,702,1474,466],"miestas":[],"class_list":["post-15693","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas","tag-gynybos-islaidos","tag-ispanija","tag-italija","tag-lenkija","tag-nato","tag-sipri","tag-vokietija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15693","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15693"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15693\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15694"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15693"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15693"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15693"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=15693"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}