{"id":16077,"date":"2026-04-30T20:48:08","date_gmt":"2026-04-30T20:48:08","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/30\/anglijoje-jaunimui-dazneja-11-vezio-rusiu-tyrimas-rodo-kad-vien-gyvenimo-budo-nepakanka-paaiskinti\/"},"modified":"2026-04-30T20:48:08","modified_gmt":"2026-04-30T20:48:08","slug":"anglijoje-jaunimui-dazneja-11-vezio-rusiu-tyrimas-rodo-kad-vien-gyvenimo-budo-nepakanka-paaiskinti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/30\/anglijoje-jaunimui-dazneja-11-vezio-rusiu-tyrimas-rodo-kad-vien-gyvenimo-budo-nepakanka-paaiskinti\/","title":{"rendered":"Anglijoje jaunimui da\u017en\u0117ja 11 v\u0117\u017eio r\u016b\u0161i\u0173: tyrimas rodo, kad vien gyvenimo b\u016bdo nepakanka paai\u0161kinti"},"content":{"rendered":"<p>Anglijoje daug\u0117ja 20\u201349 met\u0173 \u017emon\u0117ms diagnozuojam\u0173 kai kuri\u0173 v\u0117\u017eio form\u0173, o vien \u012fprastais gyvenimo b\u016bdo veiksniais \u0161io augimo paai\u0161kinti nepavyksta. Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 pateik\u0117 mokslininkai, i\u0161analizav\u0119 v\u0117\u017eio atvej\u0173 dinamik\u0105 2001\u20132019 met\u0173 laikotarpiu.<\/p>\n<p>Tyrim\u0105 atliko V\u0117\u017eio tyrim\u0173 instituto ir Imperatori\u0161kojo koled\u017eo Londone mokslininkai, vertin\u0119 sergamumo rodiklius Anglijoje. Jie nustat\u0117 11 v\u0117\u017eio r\u016b\u0161i\u0173, kuri\u0173 da\u017enis jaunesni\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 grup\u0117je per analizuot\u0105 laikotarp\u012f augo.<\/p>\n<h2>Kokios v\u0117\u017eio r\u016b\u0161ys augo?<\/h2>\n<p>Tarp da\u017en\u0117jan\u010di\u0173 v\u0117\u017eio form\u0173 \u012fvardyti kr\u016bties, storosios \u017earnos ir tiesiosios \u017earnos, kasos bei inkst\u0173 navikai. Taip pat fiksuotas kepen\u0173, tul\u017eies p\u016bsl\u0117s, skydliauk\u0117s, burnos ertm\u0117s, gimdos gleivin\u0117s ir kiau\u0161id\u017ei\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173 augimas, be to, daug\u0117jo ir daugybin\u0117s mielomos atvej\u0173.<\/p>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017e\u0117, kad daugumos \u0161i\u0173 v\u0117\u017eio r\u016b\u0161i\u0173 rodikliai kilo ir vyresn\u0117se am\u017eiaus grup\u0117se, kur v\u0117\u017eys apskritai yra gerokai da\u017enesnis. Tai gali rodyti dal\u012f bendr\u0173 rizikos veiksni\u0173 skirtingiems am\u017eiams, ta\u010diau situacija skiriasi priklausomai nuo konkretaus naviko tipo.<\/p>\n<p>I\u0161skirtin\u0117s buvo dvi diagnoz\u0117s: storosios \u017earnos ir tiesiosios \u017earnos bei kiau\u0161id\u017ei\u0173 v\u0117\u017eys. Tyrime pa\u017eym\u0117ta, kad \u0161i\u0173 dviej\u0173 v\u0117\u017eio form\u0173 augimas ry\u0161kiau matomas b\u016btent jaunesni\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 grup\u0117je, tod\u0117l ie\u0161koma veiksni\u0173, galin\u010di\u0173 specifiniau veikti \u0161\u012f am\u017ei\u0173.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l vien gyvenimo b\u016bdas nepaai\u0161kina?<\/h2>\n<p>Analiz\u0117je vertinti gerai \u017einomi rizikos veiksniai: r\u016bkymas, alkoholio vartojimas, mityba, fizinis aktyvumas ir k\u016bno svoris. Tyr\u0117jai apskai\u010diavo, kad \u0161ie veiksniai, priklausomai nuo v\u0117\u017eio r\u016b\u0161ies, gali lemti ma\u017edaug 7\u201365 proc. rizikos dal\u012f.<\/p>\n<p>Ta\u010diau pabr\u0117\u017eiama, kad dauguma \u0161i\u0173 rizik\u0173 tarp jaunesni\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius nedid\u0117jo. Tyrime nurodoma, kad r\u016bkymas ma\u017e\u0117jo, alkoholio vartojimas krito arba i\u0161liko stabilus, fizinio neaktyvumo lygis paprastai ma\u017e\u0117jo, o raudonos ir perdirbtos m\u0117sos vartojimas taip pat trauk\u0117si.<\/p>\n<p>Pagrindin\u0117 i\u0161imtis buvo nutukimas, kurio paplitimas augo skirtingose suaugusi\u0173j\u0173 am\u017eiaus grup\u0117se ir laikomas svarbiu v\u0117\u017eio rizikos veiksniu. Vis d\u0117lto tyr\u0117jai teigia, kad vien nutukimo did\u0117jimas nepaai\u0161kina bendro v\u0117\u017eio atvej\u0173 augimo tarp jaunesni\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>\n<p>Net ir toms v\u0117\u017eio r\u016b\u0161ims, kurios siejamos su didesniu k\u016bno svoriu, pavyzd\u017eiui, \u017earnyno, inkst\u0173, kasos, kepen\u0173, tul\u017eies p\u016bsl\u0117s ar gimdos v\u0117\u017eiui, vien nutukimo rodikli\u0173 pokytis nepaai\u0161kino steb\u0117tos tendencijos. Tai rei\u0161kia, kad dalis veiksni\u0173 gali b\u016bti susij\u0119 su ankstyvo gyvenimo laikotarpio poveikiais, aplinkos rizikomis arba sveikatos sistemos poky\u010diais.<\/p>\n<h2>K\u0105 dar gali reik\u0161ti \u0161ios tendencijos?<\/h2>\n<p>Tyrimo autoriai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f galim\u0105 didesnio i\u0161tyrimo ir geresn\u0117s diagnostikos vaidmen\u012f, nes ple\u010diantis tyrim\u0173 prieinamumui dalis navik\u0173 gali b\u016bti nustatomi anks\u010diau. Kartu pabr\u0117\u017eiama b\u016btinyb\u0117 skubiai tirti kitus galimus paai\u0161kinimus, \u012fskaitant naujai i\u0161ry\u0161k\u0117jan\u010dius rizikos veiksnius ir ankstyv\u0173j\u0173 met\u0173 \u012ftak\u0105 sveikatai.<\/p>\n<p>Be to, mokslininkai ragina nenutraukti prevencijos priemoni\u0173 ir daugiau d\u0117mesio skirti nelygyb\u0117ms. Tyrime akcentuojama, kad r\u016bkymas ir nutukimas da\u017eniau paplit\u0119 labiau nepasiturin\u010diose bendruomen\u0117se, o nutukimo augimas jose gali b\u016bti staigesnis, tod\u0117l daliai gyventoj\u0173 rizika did\u0117ja labiau.<\/p>\n<p>Gydytojams \u0161i kryptis svarbi ir d\u0117l praktini\u0173 sprendim\u0173: jeigu kai kurios v\u0117\u017eio r\u016b\u0161ys i\u0161ties da\u017en\u0117ja jaunesniame am\u017eiuje, gali tekti per\u017ei\u016br\u0117ti budrumo kriterijus, simptom\u0173 vertinim\u0105 ir dalies patikr\u0173 am\u017eiaus ribas. Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad vien tik i\u0161 \u0161ios analiz\u0117s daryti i\u0161vadas apie konkre\u010dias prie\u017eastis dar anksti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Anglijoje 20\u201349 met\u0173 \u017emon\u0117ms da\u017en\u0117ja 11 v\u0117\u017eio r\u016b\u0161i\u0173, o tyrimas rodo: r\u016bkymas ir kiti \u012fpro\u010diai to pilnai nepaai\u0161kina.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":16078,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[4479,4478,1247,5851,4477,3488,2066],"miestas":[],"class_list":["post-16077","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-anglija","tag-kruties-vezys","tag-nutukimas","tag-onkologiniai-tyrimai","tag-storosios-zarnos-vezys","tag-vezio-prevencija","tag-vezys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16077","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16077"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16077\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16078"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16077"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16077"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16077"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=16077"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}