Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad senstant kr\u016bties audinys patiria ry\u0161kius strukt\u016brinius ir imuninius poky\u010dius, kurie gali sudaryti palankesnes s\u0105lygas v\u0117\u017ein\u0117ms l\u0105stel\u0117ms \u012fsitvirtinti. Did\u017eiausias l\u016b\u017eis fiksuotas apie menopauz\u0119, kai audinio \u201eekosistema\u201c kei\u010diasi ypa\u010d spar\u010diai.<\/p>\n
Mokslininkai, dirb\u0119 Kembrid\u017eo universitete ir Brit\u0173 Kolumbijos universitete, sudar\u0117 vien\u0105 detaliausi\u0173 iki \u0161iol kr\u016bties audinio sen\u0117jimo \u017eem\u0117lapi\u0173. Jis paremtas daugiau kaip 3 milijon\u0173 l\u0105steli\u0173 analize ir leid\u017eia sekti, kaip b\u0117gant metams kinta skirtingi audinio komponentai.<\/p>\n
Tyrimui buvo panaudoti 527 moter\u0173, kuri\u0173 am\u017eius siek\u0117 nuo 15 iki 86 met\u0173, normaliojo kr\u016bties audinio m\u0117giniai. Jie surinkti atliekant kr\u016bt\u0173 ma\u017einimo operacijas, o l\u0105stel\u0117s analizuotos pa\u017eangiais vaizdinimo metodais, leid\u017eian\u010diais matyti poky\u010dius l\u0105steli\u0173 lygiu.<\/p>\n
Duomenys parod\u0117, kad su am\u017eiumi ma\u017e\u0117ja l\u0105steli\u0173 kiekis ir silpn\u0117ja audinio \u201ekarkasas\u201c: re\u010diau dalijasi l\u0105stel\u0117s, ma\u017e\u0117ja stromos l\u0105steli\u0173 bei epitelio l\u0105steli\u0173, kurios dengia latakus ir sudaro pien\u0105 gaminan\u010dias strukt\u016bras. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tai i\u0161 dalies logi\u0161ka, nes pieno gamyba vyresniame am\u017eiuje tampa ma\u017eiau aktuali, ta\u010diau poky\u010di\u0173 mastas nustebino.<\/p>\n
Kartu kinta ir pati kr\u016bties sandara: pien\u0105 gaminan\u010dios skiltys traukiasi arba nyksta, did\u0117ja riebalinio audinio dalis, ma\u017e\u0117ja kraujagysli\u0173. Tokia pertvarka gali keisti ir tai, kaip greitai audinys atsinaujina bei kaip efektyviai \u201epastebimi\u201c pavieniai pakit\u0119 \u017eidiniai.<\/p>\n
Pasteb\u0117ta ir erdvin\u0117 dinamika: imunin\u0117s bei stromos l\u0105stel\u0117s senstant pasislenka toliau nuo epitelio l\u0105steli\u0173. Tai gali silpninti nat\u016brali\u0105 kontrol\u0119, kai imunitetas ir aplinkin\u0117s strukt\u016bros padeda atpa\u017einti bei \u201esulaikyti\u201c potencialiai pavojingas l\u0105steles ankstyvoje stadijoje.<\/p>\n
Jaunesniame am\u017eiuje kr\u016bties audinyje aptikta daugiau aktyvi\u0173 T l\u0105steli\u0173 ir B l\u0105steli\u0173, kurios siejamos su stipresne imunine prie\u017ei\u016bra. Vyresniame am\u017eiuje toki\u0173 l\u0105steli\u0173 ma\u017e\u0117ja, o da\u017eniau randami M2 tipo makrofagai, kurie mokslin\u0117je literat\u016broje siejami su navikams palankesne mikroaplinka.<\/p>\n
\u0160ie poky\u010diai gali reik\u0161ti labiau u\u017edegimin\u0119 ir v\u0117\u017eini\u0173 proces\u0173 vystymuisi palankesn\u0119 terp\u0119, kurioje imunin\u0117 sistema pras\u010diau \u201esutvarko\u201c atsitiktinai atsirandan\u010dias pakitusias l\u0105steles. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tiksl\u016bs mechanizmai dar n\u0117ra iki galo ai\u0161k\u016bs, ta\u010diau kryptis ry\u0161ki.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 sudarytas \u017eem\u0117lapis parod\u0117, kad su am\u017eiumi kr\u016bties audinyje vyksta dideli poky\u010diai, o ry\u0161kiausi jie yra menopauz\u0117s laikotarpiu\u201c, \u2013 sak\u0117 vienas i\u0161 tyrimo autori\u0173 Pulkit Gupta.<\/p>\n
Tyrime i\u0161skirtas ry\u0161kus sen\u0117jimo \u201epikas\u201c v\u0117lyvuosiuose 40-uosiuose, kuris sutampa su menopauz\u0117s laikotarpiu. Tai siejama su hormonin\u0117s aplinkos poky\u010diais, kurie veikia audini\u0173 strukt\u016br\u0105, riebalinio audinio proporcijas ir imunin\u0117s sistemos signalus.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad kr\u016bties audinio sen\u0117jimas gali vykti nevienodu tempu, priklausomai nuo individuali\u0173 ypatum\u0173. Tai teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti, kod\u0117l pana\u0161aus am\u017eiaus moter\u0173 rizika n\u0117ra vienoda, net kai gyvenimo b\u016bdas atrodo pana\u0161us.<\/p>\n
\u0160is darbas papildo seniai \u017einom\u0105 fakt\u0105, kad am\u017eius yra vienas svarbiausi\u0173 daugelio v\u0117\u017eio form\u0173 rizikos veiksni\u0173, nes b\u0117gant metams l\u0105stel\u0117se kaupiasi genetin\u0117s klaidos. Nauji duomenys leid\u017eia geriau suprasti, kad svarbus ne tik mutacij\u0173 kaupimasis, bet ir tai, kaip senstanti audinio mikroaplinka gali pad\u0117ti ar trukdyti pakitusioms l\u0105stel\u0117ms i\u0161likti.<\/p>\n
Tyrimo autoriai pabr\u0117\u017eia, kad analiz\u0117je nebuvo atskirai vertinami tokie veiksniai kaip etnin\u0117 kilm\u0117 ar konkret\u016bs genetiniai rizikos variantai, tod\u0117l reikalingi papildomi darbai. Vis d\u0117lto ankstesni tyrimai rodo, kad moter\u0173, turin\u010di\u0173 paveldim\u0173 rizikos veiksni\u0173, normalus kr\u016bties audinys gali tur\u0117ti spartesnio biologinio sen\u0117jimo po\u017eymi\u0173, o tai gali b\u016bti svarbi kryptis ateities prevencijai ir ankstyvesnei rizikos prognozei.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo \u017eurnale \u201eNature Aging\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Tyrimas parod\u0117, kad kr\u016bties audinys senstant ir ypa\u010d per menopauz\u0119 smarkiai kei\u010diasi, silpn\u0117ja imunin\u0117 prie\u017ei\u016bra ir did\u0117ja v\u0117\u017eiui palanki mikroaplinka.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":16087,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[5871,5869,5870,4478,3171,5872,1744],"miestas":[],"class_list":["post-16086","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-britu-kolumbijos-universitetas","tag-imunine-sistema","tag-kembridzo-universitetas","tag-kruties-vezys","tag-menopauze","tag-nature-aging","tag-senejimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16086","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16086"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16086\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16087"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16086"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16086"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16086"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=16086"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}