{"id":16093,"date":"2026-04-30T21:30:50","date_gmt":"2026-04-30T21:30:50","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/30\/mokslininkai-sako-rade-pauksciu-tako-riba-nustebino-kur-baigiasi-zvaigzdziu-gimimas\/"},"modified":"2026-04-30T21:30:50","modified_gmt":"2026-04-30T21:30:50","slug":"mokslininkai-sako-rade-pauksciu-tako-riba-nustebino-kur-baigiasi-zvaigzdziu-gimimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/04\/30\/mokslininkai-sako-rade-pauksciu-tako-riba-nustebino-kur-baigiasi-zvaigzdziu-gimimas\/","title":{"rendered":"Mokslininkai sako rad\u0119 Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako rib\u0105: nustebino, kur baigiasi \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 gimimas"},"content":{"rendered":"<p>Astronomams vis dar nelengva atsakyti \u012f klausim\u0105, kur tiksliai baigiasi Pauk\u0161\u010di\u0173 Takas, nes Saul\u0117s sistema yra pa\u010dios galaktikos viduje. Vis d\u0117lto naujas tyrimas si\u016blo ai\u0161kesn\u012f apibr\u0117\u017eim\u0105: galaktikos riba gali b\u016bti siejama ne su \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 \u201epabaiga\u201c, o su vieta, kur prakti\u0161kai nustoja formuotis naujos \u017evaig\u017ed\u0117s.<\/p>\n<p>Publikacijoje \u017eurnale Astronomy &amp; Astrophysics mokslininkai teigia, kad \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 formavimosi diskas baigiasi ma\u017edaug 11,28\u201312,15 kiloparseko nuo galaktikos centro. Tai atitinka apie 37 000\u201340 000 \u0161viesme\u010di\u0173 atstum\u0105, tod\u0117l vadinam\u0105j\u0105 aktyvi\u0105j\u0105 Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako zon\u0105 galima apibr\u0117\u017eti daug tiksliau nei vien pagal nery\u0161kiai ret\u0117jant\u012f \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 tank\u012f.<\/p>\n<h2>Kaip aptikta galaktikos \u201eriba\u201c?<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai analizavo daugiau nei 100 000 mil\u017eini\u0173 tipo \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 am\u017ei\u0173 ir j\u0173 pad\u0117t\u012f, pasitelkdami keli\u0173 dideli\u0173 steb\u0117jim\u0173 program\u0173 duomenis. Buvo naudoti APOGEE-DR17, LAMOST-DR3 ir \u201eGaia\u201c katalogai, leid\u017eiantys lyginti chemin\u0119 sud\u0117t\u012f, jud\u0117jim\u0105 ir atstumus su \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 evoliucijos modeliais.<\/p>\n<p>Duomenyse i\u0161ry\u0161k\u0117jo U formos ry\u0161ys tarp \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 am\u017eiaus ir atstumo nuo galaktikos centro. Ar\u010diau centro \u017evaig\u017ed\u0117s da\u017eniau yra senesn\u0117s, tolstant jos jaun\u0117ja iki tam tikro ta\u0161ko, o dar toliau v\u0117l dominuoja senesn\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s.<\/p>\n<p>\u201eTas l\u016b\u017eis U formos kreiv\u0117je rodo viet\u0105, kur baigiasi intensyvus \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 formavimasis, tod\u0117l tai galime vadinti galaktikos \u017evaig\u017ed\u0117daros kra\u0161tu\u201c, \u2013 teigiama tyrimo i\u0161vad\u0173 interpretacijoje.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l u\u017e ribos dar yra \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173?<\/h2>\n<p>Jei u\u017e \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 formavimosi ribos nauj\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 beveik nebeatsiranda, kyla nat\u016bralus klausimas, kod\u0117l ten vis tiek matomos \u017evaig\u017ed\u0117s. Tyr\u0117jai ai\u0161kina, kad didel\u0117 dalis tolim\u0173j\u0173 Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako disko \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 gal\u0117jo migruoti i\u0161 vidini\u0173 region\u0173 per milijardus met\u0173.<\/p>\n<p>\u0160i migracija siejama su galaktikos spiralini\u0173 vij\u0173 gravitaciniu poveikiu ir centrine juosta, galin\u010dia keisti \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 orbitas bei \u201ei\u0161stumti\u201c jas \u012f i\u0161or\u0119. Tod\u0117l pakra\u0161\u010diuose gali vyrauti senesn\u0117s \u017evaig\u017ed\u0117s, nors duj\u0173 ir dulki\u0173, reikaling\u0173 nauj\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 gimimui, ten jau per ma\u017eai.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l \u017evaig\u017ed\u0117darai atsiranda ai\u0161kus \u201enukirtimas\u201c?<\/h2>\n<p>Tyrime aptariamos kelios prie\u017eastys, kod\u0117l ma\u017edaug ties 40 000 \u0161viesme\u010di\u0173 riba \u017evaig\u017ed\u0117dara pastebimai slopsta. Viena j\u0173 siejama su vadinam\u0105ja i\u0161orine Lindblado rezonanso sritimi, kuri\u0105 gali sukelti galaktikos centrin\u0117 juosta ir kuri trukdo dujoms laisvai tek\u0117ti \u012f i\u0161or\u0119.<\/p>\n<p>Kita galimyb\u0117 yra galaktikos disko i\u0161linkimas, kuris gali i\u0161sklaidyti dujas didesniame t\u016bryje ir suma\u017einti j\u0173 tank\u012f. Tre\u010dias veiksnys paprastesnis: i\u0161or\u0117je dujos gali b\u016bti per retos, kad efektyviai atau\u0161t\u0173 ir susitelkt\u0173 \u012f tankius \u017evaig\u017ed\u0117daros debesis.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai taip pat pa\u017eymi, kad toks profilis dera su vadinam\u0173j\u0173 II tipo diskini\u0173 galaktik\u0173 po\u017eymiais, kai \u0161viesis ir med\u017eiagos pasiskirstymas i\u0161or\u0117je krinta spar\u010diau. \u0160is rezultatas svarbus ne tik Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako sandarai, bet ir bendresniam galaktik\u0173 evoliucijos supratimui, lyginant su pana\u0161iomis galaktikomis vietin\u0117je Visatos aplinkoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Naujas tyrimas si\u016blo, kur yra Pauk\u0161\u010di\u0173 Tako \u017evaig\u017ed\u0117daros riba: ji gali b\u016bti apie 37 000\u201340 000 \u0161viesme\u010di\u0173 nuo galaktikos centro.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":16095,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[5887,5263,5886,5888,5884,5889,5885],"miestas":[],"class_list":["post-16093","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-apogee","tag-astronomija","tag-gaia","tag-galaktikos","tag-pauksciu-takas","tag-visata","tag-zvaigzdziu-formavimasis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16093","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16093"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16093\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16095"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16093"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16093"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16093"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=16093"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}