Mokslininkai jau kur\u012f laik\u0105 \u012ftaria, kad \u017earnyno ir smegen\u0173 ry\u0161ys gali tur\u0117ti \u012ftakos Parkinsono ligos prad\u017eiai. Naujas tyrimas \u0161i\u0105 hipotez\u0119 sustiprina: nustatyta, kad su liga siejami \u017earnyno mikroorganizmai gali b\u016bti susij\u0119 su ma\u017eesniu riboflavino (vitamino B2) ir biotino (vitamino B7) kiekiu.<\/p>\n
Tokie rezultatai leid\u017eia svarstyti ir netik\u0117tai paprast\u0105 krypt\u012f, kuri ateityje gal\u0117t\u0173 papildyti esamas priemones \u2013 B grup\u0117s vitamin\u0173 vartojim\u0105.<\/p>\n
\u201ePapild\u0173 terapija, nukreipta \u012f riboflavin\u0105 ir biotin\u0105, atrodo perspektyvi kaip galimas b\u016bdas palengvinti Parkinsono simptomus ir sul\u0117tinti ligos progresavim\u0105\u201c, \u2013 paskelbus tyrim\u0105 2024 m. gegu\u017e\u0119 teig\u0117 medicinos tyr\u0117jas Hiroshi Nishiwaki i\u0161 \u201eNagoya University\u201c Japonijoje.<\/p>\n
Parkinsono liga \u2013 neurodegeneracin\u0117 b\u016bkl\u0117, paveikianti apie 10 mln. \u017emoni\u0173 visame pasaulyje. \u0160iuo metu pacientams da\u017eniausiai si\u016blomi gydymo b\u016bdai, kurie padeda lengvinti simptomus ir l\u0117tinti ligos raid\u0105, ta\u010diau jos visi\u0161kai nei\u0161gydo.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad simptomai neretai prasideda ne motoriniais sutrikimais: ankstyvoje stadijoje gali pasireik\u0161ti viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas, miego problemos, o kai kuriais atvejais iki ry\u0161kesni\u0173 neurologini\u0173 po\u017eymi\u0173 gali praeiti net iki 20 met\u0173. V\u0117liau liga gali progresuoti iki demencijos ir reik\u0161mingo raumen\u0173 kontrol\u0117s sutrikimo.<\/p>\n
Ankstesni tyrimai rod\u0117, kad Parkinsono liga sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 mikrobioma pakinta gerokai anks\u010diau, nei pasirei\u0161kia klasikiniai simptomai. Naujausiame darbe H. Nishiwaki ir kolegos i\u0161analizavo i\u0161mat\u0173 m\u0117ginius, paimtus i\u0161 94 Parkinsono liga sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 ir 73 palyginti sveik\u0173 asmen\u0173 Japonijoje. Gauti duomenys buvo palyginti su informacija i\u0161 Kinijos, Taivano, Vokietijos ir JAV.<\/p>\n
Nors skirtingose \u0161alyse buvo aptinkamos nevienodos bakterij\u0173 grup\u0117s, tyr\u0117jai pasteb\u0117jo bendr\u0105 d\u0117sningum\u0105: visais atvejais mikroorganizm\u0173 poky\u010diai buvo susij\u0119 su organizmo keli\u0173, dalyvaujan\u010di\u0173 B grup\u0117s vitamin\u0173 sintez\u0117je, veikla.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, \u017earnyno bakterij\u0173 bendrij\u0173 poky\u010diai buvo susij\u0119 su riboflavino ir biotino suma\u017e\u0117jimu Parkinsono liga sergantiems \u017emon\u0117ms. Toliau jie nustat\u0117, kad B vitamin\u0173 tr\u016bkumas koreliavo su ma\u017eesniu trumpos grandin\u0117s riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir poliamin\u0173 kiekiu \u2013 tai molekul\u0117s, padedan\u010dios palaikyti sveik\u0105 apsaugin\u012f gleivi\u0173 sluoksn\u012f \u017earnyne.<\/p>\n
\u201ePoliamin\u0173 ir trumpos grandin\u0117s riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 stoka gali lemti \u017earnyno gleivi\u0173 sluoksnio suplon\u0117jim\u0105 ir padid\u0117jus\u012f \u017earnyno pralaidum\u0105 \u2013 abu \u0161ie rei\u0161kiniai buvo steb\u0117ti Parkinsono ligos atvejais\u201c, \u2013 ai\u0161kino H. Nishiwaki.<\/p>\n
Mokslininkai \u012ftaria, kad susilpn\u0117j\u0119s apsauginis sluoksnis gali labiau atverti \u017earnyno nerv\u0173 sistem\u0105 toksinams, su kuriais \u0161iuolaikin\u0117je aplinkoje susiduriama da\u017eniau. Tarp galim\u0173 veiksni\u0173 minimos valymo chemikal\u0173 med\u017eiagos, pesticidai ir herbicidai.<\/p>\n
Toki\u0173 toksin\u0173 poveikis, anot tyr\u0117j\u0173, gali skatinti \u03b1-sinukleino fibrili\u0173 perprodukcij\u0105 \u2013 tai molekul\u0117s, kurios, kaip \u017einoma, kaupiasi dopamin\u0105 gaminan\u010diose l\u0105stel\u0117se smegen\u0173 srityje, vadinamoje juod\u0105ja med\u017eiaga. Kartu gali did\u0117ti nerv\u0173 sistemos u\u017edegiminiai procesai, o tai ilgainiui siejama su motoriniais sutrikimais bei demencijai b\u016bdingais simptomais.<\/p>\n
Tyrime taip pat primenami ankstesni duomenys: dar 2003 m. publikuotas darbas rod\u0117, kad didel\u0117s riboflavino doz\u0117s kai kuriems pacientams pad\u0117jo atkurti dal\u012f motorini\u0173 funkcij\u0173, jei kartu buvo atsisakyta raudonos m\u0117sos. Tod\u0117l H. Nishiwaki komanda svarsto, kad didesn\u0117s B vitamino doz\u0117s teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti i\u0161vengti dalies \u017ealos arba j\u0105 suma\u017einti.<\/p>\n
\u0160ie rezultatai taip pat sustiprina mint\u012f, kad sveika \u017earnyno mikrobioma gali tur\u0117ti apsaugin\u012f poveik\u012f, o ma\u017eesnis toksi\u0161k\u0173 ter\u0161al\u0173 kiekis aplinkoje gal\u0117t\u0173 b\u016bti dar vienas svarbus prevencijos ar rizikos ma\u017einimo aspektas.<\/p>\n
Mokslininkai nuolat randa nauj\u0173 \u012frodym\u0173, kaip \u017earnyno bakterij\u0173 sud\u0117tis veikia sveikat\u0105. Ji n\u0117ra pastovi \u2013 j\u0105 lemia mityba, am\u017eius, miego kokyb\u0117 ir kiti veiksniai. Be to, \u017emon\u0117s nevienodai reaguoja \u012f tas pa\u010dias dietas: nustatyta, kad kai kurie mikroorganizmai, nat\u016braliai gaminantys daugiau metano, gali i\u0161 skaidulini\u0173 produkt\u0173 \u201ei\u0161spausti\u201c daugiau energijos ir kalorij\u0173.<\/p>\n
Pastaraisiais metais paskelbta ir daugiau \u012fdomi\u0173 \u012f\u017evalg\u0173: 2025 m. tyr\u0117jai Kinijoje ir JAV prane\u0161\u0117, kad nemiga gali b\u016bti bent i\u0161 dalies susijusi su vir\u0161kinimo sistemoje gyvenan\u010di\u0173 mikroorganizm\u0173 mi\u0161iniu. Tais pa\u010diais metais nustatyta, kad kai kurios \u017earnyno bakterijos geba sugerti ir kaupti PFAS \u2013 vadinam\u0105sias \u201eam\u017ein\u0105sias chemines med\u017eiagas\u201c, kurios aplinkoje i\u0161lieka itin ilgai.<\/p>\n
\u201eNustat\u0117me, kad tam tikros \u017emogaus \u017earnyno bakterij\u0173 r\u016b\u0161ys pasi\u017eymi ne\u012fprastai didele geba sugerti PFAS i\u0161 aplinkos esant \u012fvairioms koncentracijoms ir kaupti jas gumul\u0117liais savo l\u0105steli\u0173 viduje\u201c, \u2013 teigiama \u201eUniversity of Cambridge\u201c molekulinio biologo Kiran Patil komentare.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad \u017earnyno mikrobioma daugeliu atvej\u0173 yra tik viena sud\u0117tingos d\u0117lion\u0117s dalis. Parkinsono liga apima sud\u0117ting\u0105 \u012fvyki\u0173 grandin\u0119, tod\u0117l tik\u0117tina, kad ne visi pacientai serga d\u0117l t\u0173 pa\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 kiekvien\u0105 atvej\u012f reik\u0117t\u0173 vertinti individualiai.<\/p>\n
\u201eGal\u0117tume atlikti pacient\u0173 \u017earnyno mikrobiotos analiz\u0119 arba i\u0161mat\u0173 metabolit\u0173 analiz\u0119\u201c, \u2013 ai\u0161kino H. Nishiwaki.<\/p>\n
\u201eRemdamiesi \u0161iais rezultatais, gal\u0117tume nustatyti \u017emones, kuriems tr\u016bksta konkre\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173, ir tiems, kuri\u0173 riboflavino bei biotino lygis suma\u017e\u0117j\u0119s, skirti geriamuosius papildus, taip potencialiai sukuriant veiksming\u0105 gydymo b\u016bd\u0105\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201enpj Parkinson’s Disease\u201c<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Mokslininkai jau kur\u012f laik\u0105 \u012ftaria, kad \u017earnyno ir smegen\u0173 ry\u0161ys gali tur\u0117ti \u012ftakos Parkinsono ligos prad\u017eiai. Naujas tyrimas \u0161i\u0105 hipotez\u0119 sustiprina: nustatyta, kad su liga siejami \u017earnyno mikroorganizmai gali b\u016bti susij\u0119 su ma\u017eesniu riboflavino (vitamino B2) ir biotino (vitamino B7) kiekiu. Tokie rezultatai leid\u017eia svarstyti ir netik\u0117tai paprast\u0105 krypt\u012f, kuri ateityje gal\u0117t\u0173 papildyti esamas priemones […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1615,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1614","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1614","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1614"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1614\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1615"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1614"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1614"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1614"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1614"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}