Moksliniame \u017eurnale \u201eGlobal Change Biology\u201c paskelbta analiz\u0117 rodo, kad pasaulio up\u0117s vis da\u017eniau tampa reik\u0161mingu \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 \u0161altiniu. Anot tyr\u0117j\u0173, up\u0117se vykstantys biogeocheminiai procesai lemia, kad \u012f atmosfer\u0105 patenka daugiau anglies dioksido, metano ir diazoto oksido.<\/p>\n
Pagrindinis mechanizmas siejamas su mikroorganizm\u0173 veikla: \u012f upes i\u0161 \u017eem\u0117s \u016bkio ir nuotek\u0173 patek\u0119 organinis anglies kiekis bei maistin\u0117s med\u017eiagos skaidomos, o \u0161alutiniai produktai yra klimat\u0105 \u0161ildan\u010dios dujos. \u0160is procesas ypa\u010d suintensyv\u0117ja, kai vanduo \u0161iltesnis, o deguonies jame ma\u017eiau.<\/p>\n
Tyr\u0117jai sujung\u0117 matavimus i\u0161 daugiau nei 1 000 upi\u0173 steb\u0117senos ta\u0161k\u0173 su palydoviniais duomenimis ir DI modeliais. Taip buvo \u012fvertinta, kaip aplinkos veiksniai veikia vandens temperat\u016br\u0105, i\u0161tirpusio deguonies kiek\u012f ir \u0161iltnamio duj\u0173 koncentracijas.<\/p>\n
Gautas s\u0105sajas mokslininkai pritaik\u0117 daugiau nei 5 000 pasaulio basein\u0173, vertindami laikotarp\u012f nuo 2002 iki 2022 met\u0173. Rezultatai rodo krypting\u0105 tendencij\u0105: up\u0117s \u0161yla, praranda deguon\u012f ir vis labiau prisotinamos dujomis, kurios v\u0117liau patenka \u012f atmosfer\u0105.<\/p>\n
Analiz\u0117 i\u0161ry\u0161kino, kad spart\u016bs poky\u010diai ypa\u010d matomi regionuose, kur ple\u010diasi \u017eem\u0117s \u016bkis ir urbanizacija. Ten vandens temperat\u016bros kilimas sutampa su didesniu maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 ir organin\u0117s anglies prietaku, o tai sukuria palankias s\u0105lygas intensyvesniam mikroorganizm\u0173 darbui.<\/p>\n
Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad tokiose vietose susidaro savoti\u0161ki kar\u0161tieji ta\u0161kai, kai nepalank\u016bs veiksniai vienas kit\u0105 sustiprina. D\u0117l to upi\u0173 vandenyje grei\u010diau kaupiasi \u0161iltnamio dujos, o j\u0173 i\u0161siskyrimas \u012f atmosfer\u0105 did\u0117ja.<\/p>\n
\u201eVis da\u017eniau stebime, kad up\u0117s tampa reik\u0161mingu \u0161iltnamio duj\u0173 \u0161altiniu. Daugiausia tai lemia mikroorganizm\u0173 vykdomi skaidymo procesai\u201c, \u2013 sak\u0117 Karlsr\u016bh\u0117s technologijos instituto tyr\u0117jas Ralfas Kiese.<\/p>\n
\u201eVidutini\u0161kai i\u0161tirpusio deguonies kiekis ma\u017e\u0117ja 0,058 miligramo litre per de\u0161imtmet\u012f, tai vyksta grei\u010diau nei e\u017eeruose ir vandenynuose\u201c, \u2013 teig\u0117 Karlsr\u016bh\u0117s technologijos instituto mokslininkas Ricky Mwanake.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, per 2002\u20132022 met\u0173 laikotarp\u012f papildomos \u017emogaus veiklos nulemtos upi\u0173 emisijos gal\u0117jo siekti apie 1,5 mlrd. ton\u0173 anglies dioksido ekvivalento. Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad toks ind\u0117lis anks\u010diau ne visada b\u016bdavo tinkamai \u012fvertinamas pasauliniuose \u0161iltnamio duj\u0173 balansuose.<\/p>\n
Kartu jie pabr\u0117\u017eia, kad situacija n\u0117ra negr\u012f\u017etama. Ribojant ter\u0161al\u0173 patekim\u0105 \u012f upes, ma\u017einant maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 pertekli\u0173 ir gerinant nuotek\u0173 tvarkym\u0105, dal\u012f neigiam\u0173 proces\u0173 galima pristabdyti arba apsukti, o tai reik\u0161t\u0173 ir tiesiogin\u0119 naud\u0105 klimatui.<\/p>\n
\u201eJei geriau apsaugosime upes ir suma\u017einsime kenksming\u0173 med\u017eiag\u0173 prietak\u0105, \u0161\u012f efekt\u0105 galima apsukti. Up\u0117s apsauga i\u0161 esm\u0117s yra aktyvi klimato apsauga\u201c, \u2013 sak\u0117 R. Mwanake.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauja pasaulin\u0117 analiz\u0117 rodo, kad up\u0117s \u0161yla, praranda deguon\u012f ir vis da\u017eniau tampa \u0161iltnamio duj\u0173 \u0161altiniu, ypa\u010d \u017eem\u0117s \u016bkio ir miest\u0173 zonose.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":16154,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[673,5987,5988,3706,4657,1553],"miestas":[],"class_list":["post-16153","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimas","tag-klimato-kaita","tag-metanas","tag-nuotekos","tag-palydoviniai-duomenys","tag-siltnamio-dujos","tag-upes"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16153","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16153"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16153\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16154"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16153"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16153"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16153"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=16153"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}