Naujas tyrimas atskleid\u0117 ry\u0161\u012f tarp smegen\u0173 \u201eatliek\u0173\u201c \u0161alinimo sistemos sutrikim\u0173 ir didesn\u0117s psichoz\u0117s rizikos. Mokslinink\u0173 teigimu, svarb\u016bs poky\u010diai gali prasid\u0117ti dar ankstyvoje vaikyst\u0117je.<\/p>\n
Tarptautin\u0117 tyr\u0117j\u0173 komanda i\u0161analizavo 85 \u017emoni\u0173, turin\u010di\u0173 22q11.2 delecijos sindrom\u0105 (22q11DS), smegen\u0173 skenavimo duomenis. \u0160i genetin\u0117 b\u016bkl\u0117 siejama su gerokai padid\u0117jusia psichozini\u0173 sutrikim\u0173, \u012fskaitant \u0161izofrenij\u0105, i\u0161sivystymo tikimybe.<\/p>\n
Kadangi 22q11DS susij\u0119s ir su didesne psichoz\u0117s rizika, ir su \u012fvairi\u0173 smegen\u0173 \u201evalymo\u201c sistemos dali\u0173 sutrikimais, tyr\u0117jai siek\u0117 geriau suprasti, kaip prast\u0117jantis atliek\u0173 \u0161alinimas gali prisid\u0117ti prie psichoz\u0117s i\u0161sivystymo.<\/p>\n
Tyrimo dalyviai priklaus\u0117 ilgalaikei grupei, kurioje stebimi 22q11DS turintys asmenys ir j\u0173 sveiki broliai bei seserys. Per 25 metus jie buvo skenuojami kelis kartus. Tyrim\u0173 metu dalyvi\u0173 am\u017eius svyravo nuo 5 iki 35 met\u0173, tod\u0117l mokslininkai gal\u0117jo \u012fvertinti, kaip b\u016bkl\u0117 kinta nuo vaikyst\u0117s iki suaugyst\u0117s ir kaip \u0161ie poky\u010diai skiriasi nuo \u012fprastos smegen\u0173 raidos.<\/p>\n
Nustatyta, kad 22q11DS turintiems asmenims anksti pasirei\u0161k\u0117 sutrikusio smegen\u0173 \u201eapsivalymo\u201c po\u017eymiai. Tarp t\u0173, kuriems v\u0117liau i\u0161sivyst\u0117 psichoz\u0117s simptomai, \u0161i sistema su am\u017eiumi nesivyst\u0117 ir nepl\u0117t\u0117si taip, kaip b\u016bt\u0173 tik\u0117tina.<\/p>\n
\u201e\u0160i netipin\u0117 trajektorija rodo, kad pa\u017eeid\u017eiamumas, kylantis i\u0161 biologini\u0173 ir aplinkos veiksni\u0173 s\u0105veikos, egzistuoja gerokai anks\u010diau, nei pasirei\u0161kia simptomai\u201c, \u2013 teigia \u017denevos universiteto psichiatras Alessandro Pascucci.<\/p>\n
Tyr\u0117jai smegen\u0173 \u201evalymo\u201c sistemos veikl\u0105 vertino taikydami rodikl\u012f, vadinam\u0105 ALPS indeksu. Jis i\u0161 esm\u0117s parodo vandens jud\u0117jim\u0105 smegenyse palei svarbius \u201evamzdynus\u201c.<\/p>\n
Jei \u0161ie kanalai neveikia tinkamai, i\u0161 smegen\u0173 pras\u010diau pa\u0161alinamos \u012fvairios chemin\u0117s atliekos ir kitos med\u017eiagos. Joms kaupiantis gali kilti u\u017edegimas, b\u016bti pa\u017eeid\u017eiamos l\u0105stel\u0117s ir, tik\u0117tina, did\u0117ti psichozini\u0173 sutrikim\u0173 rizika.<\/p>\n
Be ALPS \u012fver\u010di\u0173, tyr\u0117jai, remdamiesi 39 dalyvi\u0173 pogrupio duomenimis, apskai\u010diavo ir su\u017eadinam\u0173j\u0173 bei slopinam\u0173j\u0173 signal\u0173 pusiausvyr\u0105 smegenyse.<\/p>\n
Optimaliam smegen\u0173 funkcionavimui b\u016btina kruop\u0161ti pusiausvyra tarp neuromediatori\u0173: glutamato, kuris su\u017eadina neuronus, ir gama amino sviesto r\u016bg\u0161ties (GABA), kuri padeda juos slopinti. Ta\u010diau \u0161iame tyrime nustatyta, kad dalyviai, kuri\u0173 smegen\u0173 \u201evalymo\u201c sistema buvo ma\u017eiau efektyvi (fiksuotas ma\u017eesnis vandens srautas ir \u017eemesni ALPS rodikliai), tur\u0117jo gerokai daugiau su\u017eadinam\u0173j\u0173 nei slopinam\u0173j\u0173 signal\u0173.<\/p>\n
\u201ePerteklinis su\u017eadinimas gali tapti toksi\u0161kas neuronams ir prisid\u0117ti prie poky\u010di\u0173 tam tikrose smegen\u0173 srityse, kurios yra ypa\u010d pa\u017eeid\u017eiamos ir susijusios su psichoze, pavyzd\u017eiui, hipokampe\u201c, \u2013 sako A. Pascucci.<\/p>\n
Hipokampas yra smegen\u0173 sritis, kuri ypa\u010d jautri stresui ir u\u017edegimui, o ankstesni tyrimai jau siejo jos poky\u010dius su psichoze.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 rezultatai leid\u017eia manyti, kad egzistuoja ry\u0161ys tarp smegen\u0173 \u201evalymo\u201c sistemos disfunkcijos, neurotoksinio poveikio mechanizm\u0173 ir psichoz\u0117s\u201c, \u2013 priduria A. Pascucci.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad sutrikusi smegen\u0173 \u201evalymo\u201c sistema n\u0117ra i\u0161skirtinai b\u016bdinga 22q11DS, ta\u010diau \u0161ios nedidel\u0117s tiriamosios grup\u0117s duomenys suteik\u0117 svarbi\u0173 u\u017euomin\u0173, kaip prastesnis \u201esmegen\u0173 valymas\u201c gal\u0117t\u0173 b\u016bti susij\u0119s su psichoziniais epizodais ir sutrikimais.<\/p>\n
Jei \u012fsp\u0117jamieji \u017eenklai i\u0161 ties\u0173 atsiranda anksti, atsiveria galimyb\u0117 \u012fsiki\u0161ti dar iki simptom\u0173 prad\u017eios. Papildomi tyrimai \u0161iame kritiniame raidos lange gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti geriau suprasti, kaip apskritai vystosi psichozin\u0117s b\u016bkl\u0117s.<\/p>\n
\u0160iuo metu dauguma psichoz\u0117s gydymo metod\u0173 orientuoti \u012f simptom\u0173, pavyzd\u017eiui, haliucinacij\u0173, valdym\u0105, kai jie jau pasirei\u0161kia. Vis d\u0117lto, mokslui \u017eengiant \u012f priek\u012f, gali atsirasti daugiau prevencini\u0173, proaktyvi\u0173 sprendim\u0173.<\/p>\n
\u201eToki\u0173 kei\u010diam\u0173 prognozini\u0173 veiksni\u0173 nustatymas gal\u0117t\u0173 atverti keli\u0105 strategijoms, padedan\u010dioms atid\u0117ti ar net u\u017ekirsti keli\u0105 pirmajam psichoz\u0117s epizodui\u201c, \u2013 teigia \u017denevos universiteto psichiatras Stephan Eliez.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eBiological Psychiatry: Global Open Science\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Naujas tyrimas atskleid\u0117 ry\u0161\u012f tarp smegen\u0173 \u201eatliek\u0173\u201c \u0161alinimo sistemos sutrikim\u0173 ir didesn\u0117s psichoz\u0117s rizikos. Mokslinink\u0173 teigimu, svarb\u016bs poky\u010diai gali prasid\u0117ti dar ankstyvoje vaikyst\u0117je. Tarptautin\u0117 tyr\u0117j\u0173 komanda i\u0161analizavo 85 \u017emoni\u0173, turin\u010di\u0173 22q11.2 delecijos sindrom\u0105 (22q11DS), smegen\u0173 skenavimo duomenis. \u0160i genetin\u0117 b\u016bkl\u0117 siejama su gerokai padid\u0117jusia psichozini\u0173 sutrikim\u0173, \u012fskaitant \u0161izofrenij\u0105, i\u0161sivystymo tikimybe. Kadangi 22q11DS susij\u0119s ir su […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1617,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1616","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1616","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1616"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1616\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1617"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1616"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1616"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1616"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1616"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}