{"id":1620,"date":"2026-03-27T22:37:24","date_gmt":"2026-03-27T22:37:24","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/03\/27\/ne-tik-uzmarsumas-4-reti-demencijos-tipai-kuriu-simptomai-nustebina-net-gydytojus\/"},"modified":"2026-03-27T22:37:24","modified_gmt":"2026-03-27T22:37:24","slug":"ne-tik-uzmarsumas-4-reti-demencijos-tipai-kuriu-simptomai-nustebina-net-gydytojus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/03\/27\/ne-tik-uzmarsumas-4-reti-demencijos-tipai-kuriu-simptomai-nustebina-net-gydytojus\/","title":{"rendered":"Ne tik u\u017emar\u0161umas: 4 reti demencijos tipai, kuri\u0173 simptomai nustebina net gydytojus"},"content":{"rendered":"<p>Daugeliui i\u0161girdus \u017eod\u012f demencija pirmiausia kyla mintis apie atminties sutrikimus ir u\u017emar\u0161um\u0105. Ta\u010diau demencija gali pasireik\u0161ti labai \u012fvairiai \u2013 ji gali paveikti kalb\u0105, elges\u012f, mieg\u0105, judesius ir kitas funkcijas.<\/p>\n<p>I\u0161 ties\u0173 demencija yra bendras terminas: skai\u010diuojama, kad egzistuoja daugiau nei 100 jos r\u016b\u0161i\u0173. Da\u017eniausia demencijos forma yra Alzheimerio liga \u2013 ji sudaro apie 60 proc. vis\u0173 atvej\u0173. Atminties silpn\u0117jimas yra vienas tipi\u0161kiausi\u0173 \u0161ios ligos po\u017eymi\u0173.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto ma\u017edaug 40 proc. demencijos atvej\u0173 priskiriami retesn\u0117ms formoms. Deja, retesn\u0117 demencijos r\u016b\u0161is da\u017enai rei\u0161kia sud\u0117tingesn\u0119 diagnostik\u0105 ir kompleksi\u0161kesn\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105. Nors dalis \u017emoni\u0173 yra gird\u0117j\u0119 apie Lewy k\u016bneli\u0173 demencij\u0105, Parkinsono ligos demencij\u0105 ar frontotemporalin\u0119 demencij\u0105, kitos retos formos visuomenei da\u017enai lieka ma\u017eai \u017einomos.<\/p>\n<p>Ankstyvas retesni\u0173 demencijos form\u0173 po\u017eymi\u0173 atpa\u017einimas gali b\u016bti itin svarbus, kad artimieji laiku gaut\u0173 reikaling\u0105 pagalb\u0105.<\/p>\n<p><em>Posteriorin\u0117 \u017eievin\u0117 atrofija<\/em> (PCA) da\u017eniausiai pirmiausia sutrikdo reg\u0117jimo ir erdvinio suvokimo funkcijas. Ankstyvose stadijose atmintis paprastai nuken\u010dia ma\u017eiau nei sergant Alzheimerio liga.<\/p>\n<p>PCA sergantys \u017emon\u0117s gali patirti regos haliucinacij\u0173, jiems sunku orientuotis erdv\u0117je. Tai gali i\u0161ry\u0161k\u0117ti skaitant ar vertinant atstum\u0105 bei gyl\u012f, pavyzd\u017eiui, lipant laiptais tampa sud\u0117tinga tiksliai suprasti, kur yra kitas laiptelis. Da\u017eniausiai simptomai pradeda ry\u0161k\u0117ti 55\u201365 met\u0173 am\u017eiuje.<\/p>\n<p>Apie PCA vis dar \u017einoma palyginti nedaug, nes \u0161i forma reta. Mokslininkai tebesvarsto, ar tai atskira demencijos r\u016b\u0161is, ar netipin\u0117 Alzheimerio ligos forma. Taip yra tod\u0117l, kad smegen\u0173 poky\u010diai PCA atvejais pana\u0161\u016bs \u012f Alzheimerio ligai b\u016bdingus poky\u010dius, nors simptomai skiriasi. Skai\u010diuojama, kad 5\u201315 proc. Alzheimerio liga sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 gali pasireik\u0161ti ir PCA po\u017eymiai.<\/p>\n<p><em>Creutzfeldt-Jakob liga<\/em> \u2013 ypa\u010d reta demencijos forma, pasaulyje palie\u010dianti ma\u017edaug vien\u0105 \u017emog\u0173 i\u0161 1 mln.<\/p>\n<p>\u0160i liga priskiriama prionin\u0117ms ligoms. J\u0173 metu prioniniai baltymai d\u0117l iki galo neai\u0161ki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 pakei\u010dia savo erdvin\u0119 strukt\u016br\u0105. Sveik\u0173 prion\u0173 funkcija n\u0117ra galutinai nustatyta, ta\u010diau manoma, kad jie gali b\u016bti svarb\u016bs nerv\u0173 ir smegen\u0173 l\u0105steli\u0173 apsaugai bei organizmo cirkadinio ritmo (nat\u016bralaus 24 valand\u0173 ciklo, kuris daro \u012ftak\u0105 miegui, vir\u0161kinimui ir imunitetui) palaikymui.<\/p>\n<p>Creutzfeldt-Jakob ligos atveju pakit\u0119 prion\u0173 baltymai sukelia itin greitai progresuojan\u010di\u0105 ir sunki\u0105 demencij\u0105, kuri vystosi gerokai spar\u010diau nei Alzheimerio liga ar Lewy k\u016bneli\u0173 demencija.<\/p>\n<p>Be greito progresavimo, \u0161iai ligai b\u016bdingi atminties ir judesi\u0173 sutrikimai, \u012fskaitant staigius nevalingus tr\u016bk\u010diojan\u010dius judesius. Rizikos veiksniai siejami su vyresniu am\u017eiumi ir genetika (apie 10\u201315 proc. atvej\u0173). Itin retais atvejais liga gali i\u0161sivystyti ir d\u0117l u\u017eter\u0161tumo, pavyzd\u017eiui, suvalgius galvij\u0173, u\u017esikr\u0117tusi\u0173 kempinlige (vadinam\u0105ja \u201epasiutusi\u0173 karvi\u0173\u201c liga), m\u0117sos.<\/p>\n<p><em>FTD-MND<\/em> \u2013 tai frontotemporalin\u0117s demencijos forma, pasirei\u0161kianti kartu su motorini\u0173 neuron\u0173 liga.<\/p>\n<p>Frontotemporalin\u0117 demencija apima b\u016bkles, kurioms b\u016bdingas laipsni\u0161kas smegen\u0173 audinio nykimas kaktin\u0117se ir smilkinin\u0117se skiltyse. Motorini\u0173 neuron\u0173 liga \u2013 greitai progresuojanti neurologin\u0117 b\u016bkl\u0117, galinti sukelti kv\u0117pavimo, jud\u0117jimo sutrikimus ir paraly\u017ei\u0173. Nors ji pa\u017eeid\u017eia smegenis ir nervus, pati savaime n\u0117ra demencijos forma.<\/p>\n<p>Skai\u010diuojama, kad 10\u201315 proc. frontotemporalin\u0117s demencijos atvej\u0173 kartu i\u0161sivysto ir motorini\u0173 neuron\u0173 liga. \u0160is sutapimas siejamas su \u201eC9orf72\u201c geno mutacija, tod\u0117l FTD-MND kartais pasitaiko \u0161eimose.<\/p>\n<p>\u017dmon\u0117s, sergantys FTD-MND, patiria \u012fvairi\u0173 raumen\u0173 veiklos sutrikim\u0173: raumen\u0173 nykim\u0105, sustingim\u0105, rijimo problemas. Tai simptomai, kuri\u0173 daug kas su demencija paprastai nesieja. Kol kas n\u0117ra ai\u0161ku, ar pirma i\u0161sivysto frontotemporalin\u0117 demencija, o v\u0117liau motorini\u0173 neuron\u0173 liga, ar atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n<p><em>Progresuojantis supranuklearinis paraly\u017eius<\/em> (PSP) \u2013 reta neurologin\u0117 b\u016bkl\u0117, sukelianti ir demencijos simptomus, ir jud\u0117jimo problemas. Manoma, kad Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je \u0161i liga paveikia apie 4 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. PSP diagnozuoti sud\u0117tinga, nes jos po\u017eymiai persidengia su kitomis ligomis, \u012fskaitant Parkinsono lig\u0105.<\/p>\n<p>PSP labiausiai pa\u017eeid\u017eia po\u017eievines smegen\u0173 sritis, ypa\u010d smegen\u0173 kamien\u0105 ir bazalinius branduolius. \u0160ios strukt\u016bros svarbios reg\u0117jimui ir jud\u0117jimui.<\/p>\n<p>D\u0117l to sergantiesiems gali b\u016bti sunku valdyti aki\u0173 judesius, jie da\u017eniau gri\u016bva, patiria jud\u0117jimo ir eisenos sutrikim\u0173. Taip pat gali silpn\u0117ti d\u0117mesio koncentracija ir geb\u0117jimas spr\u0119sti problemas.<\/p>\n<p>Kaip ir kit\u0173 demencijos form\u0173 atveju, efektyvaus i\u0161gydymo kol kas n\u0117ra. Nors egzistuoja vaist\u0173, galin\u010di\u0173 sul\u0117tinti simptom\u0173 progresavim\u0105, jie da\u017eniausiai veikia tik Alzheimerio ligos atvejais.<\/p>\n<p>Tod\u0117l itin svarbu kuo geriau suprasti konkre\u010di\u0105 \u017emogaus b\u016bkl\u0119 ir demencijos potip\u012f, kad b\u016bt\u0173 galima laiku parinkti tinkamiausi\u0105 pagalb\u0105. Jei \u017emogui labiau pasirei\u0161kia vaik\u0161\u010diojimo ir jud\u0117jimo sunkumai, o ne atminties silpn\u0117jimas, prie\u017ei\u016bros planas tur\u0117t\u0173 tai atspind\u0117ti.<\/p>\n<p>Ne ma\u017eiau svarbu ir ankstyvas po\u017eymi\u0173 atpa\u017einimas. Demencija neapsiriboja atmintimi \u2013 elgesio poky\u010diai, reg\u0117jimo sutrikimai, da\u017enesni griuvimai, pasikeitusi eisena ar kalbos sunkumai taip pat gali b\u016bti ankstyvi signalai.<\/p>\n<p>Geresnis supratimas apie \u012fvairias demencijos formas suteikia vilties, kad ateityje atsiras veiksmingesni b\u016bdai \u0161i\u0105 sud\u0117ting\u0105 lig\u0105 valdyti ir gydyti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Daugeliui i\u0161girdus \u017eod\u012f demencija pirmiausia kyla mintis apie atminties sutrikimus ir u\u017emar\u0161um\u0105. Ta\u010diau demencija gali pasireik\u0161ti labai \u012fvairiai \u2013 ji gali paveikti kalb\u0105, elges\u012f, mieg\u0105, judesius ir kitas funkcijas. I\u0161 ties\u0173 demencija yra bendras terminas: skai\u010diuojama, kad egzistuoja daugiau nei 100 jos r\u016b\u0161i\u0173. Da\u017eniausia demencijos forma yra Alzheimerio liga \u2013 ji sudaro apie 60 proc. [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1621,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1620","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1620","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1620"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1620\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1621"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1620"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1620"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1620"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1620"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}