Piet\u0173 Kaukaze, Gruzijoje, aptiktas nedidelis kvie\u010di\u0173 varpos \u012fspaudas neolito laikotarpio molin\u0117je plytoje ver\u010dia i\u0161 naujo per\u017ei\u016br\u0117ti, kur ir kaip gal\u0117jo atsirasti duoniniai kvie\u010diai. Tyr\u0117jai teigia, kad radinys siekia ma\u017edaug 8 000 met\u0173 ir rodo ankstyv\u0105, krypting\u0105 \u017eemdirbyst\u0117s raid\u0105 regione.<\/p>\n
Radinys aptiktas tiriant dvi ankstyv\u0173j\u0173 \u017eemdirbi\u0173 gyvenvietes \u2013 Gadachrili Gora ir Shulaveris Gora. Abi jos priskiriamos \u0160ulaveri\u2013\u0160omutepe kult\u016brinei tradicijai, gyvavusiai ma\u017edaug prie\u0161 8 000\u20137 300 met\u0173 dabartin\u0117s pietry\u010di\u0173 Gruzijos teritorijoje ir gretimuose regionuose.<\/p>\n
Moksliniame straipsnyje, publikuotame Proceedings of the National Academy of Sciences, teigiama, kad duoniniai kvie\u010diai tik\u0117tina susiformavo per nat\u016brali\u0105 hibridizacij\u0105. Ji gal\u0117jo \u012fvykti susikry\u017eminus jau prijaukintiems kvie\u010diams su laukine \u017eole, \u017einoma kaip Aegilops tauschii, kuri laikoma svarbiu duonini\u0173 kvie\u010di\u0173 genetiniu \u201edonoru\u201c.<\/p>\n
Archeologini\u0173 kasin\u0117jim\u0173 metu rasta ne tik \u012fspaud\u0173 statybin\u0117je med\u017eiagoje, bet ir suangl\u0117jusi\u0173 augal\u0173 liekan\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 atsekti, kokie javai buvo auginami ir kaip jie gal\u0117jo b\u016bti apdorojami. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad tokie botaniniai p\u0117dsakai ypa\u010d vertingi, nes padeda susieti kasdien\u0119 buit\u012f su \u017eemdirbyst\u0117s inovacijomis.<\/p>\n
Gruzijos nacionalinio muziejaus vadovas Davidas Lordkipanidz\u0117 sako, kad atradimai papildo ankstesnius duomenis apie itin ankstyvas \u017eemdirbyst\u0117s ir maisto gamybos tradicijas \u0161iame regione.<\/p>\n
\u201e\u010cia turime 8 000 met\u0173 senumo duonini\u0173 kvie\u010di\u0173 p\u0117dsak\u0173, o anks\u010diau \u0161iame regione buvome rad\u0119 ir 8 000 met\u0173 senumo vyno gamybos p\u0117dsak\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 D. Lordkipanidz\u0117.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 ankstyvosios \u017eemdirbyst\u0117s i\u0161takos da\u017eniausiai siejamos su vadinamuoju Derlinguoju pusm\u0117nuliu \u2013 pla\u010diu regionu nuo Egipto iki Mesopotamijos. Ta\u010diau vis daugiau archeologini\u0173 ir genetini\u0173 tyrim\u0173 rodo, kad \u017eemdirbyst\u0117 plito ne vienu keliu, o kai kuriose vietose vyko vietiniai prisitaikymai ir nauj\u0173 augal\u0173 form\u0173 atsiradimas.<\/p>\n
Tyrime pa\u017eymima, kad Piet\u0173 Kaukazo bendruomen\u0117s palaik\u0117 ry\u0161ius su kaimyniniais regionais, perimdavo \u017einias, bet jas pritaikydavo savo aplinkai ir klimatui. Tai svarbu ai\u0161kinantis, kod\u0117l vieni augalai tapo pagrindiniais maisto \u0161altiniais, o kiti liko vietin\u0117s reik\u0161m\u0117s.<\/p>\n
Smithsonian Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus archeolog\u0117 Melinda Zeder teigia, kad naujieji duomenys padeda geriau suprasti, kaip realiai vyko prijaukinimo procesai, kurie neb\u016btinai buvo vienkartiniai ar suplanuoti iki smulkmen\u0173.<\/p>\n
\u201e\u0160is tyrimas rodo vietini\u0173 Piet\u0173 Kaukazo \u017emoni\u0173 i\u0161radingum\u0105 ir inovacijas, kai jie r\u0117m\u0117si turimomis technologijomis, bet k\u016br\u0117 sprendimus pagal savo aplinkos s\u0105lygas\u201c, \u2013 sak\u0117 M. Zeder.<\/p>\n
Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokie radiniai leid\u017eia tikslinti pasaulin\u0119 \u017eemdirbyst\u0117s istorij\u0105 ir geriau suprasti \u0161iuolaikini\u0173 kult\u016brini\u0173 augal\u0173 genetines \u0161aknis. Tai aktualu ir \u0161iandien, kai, d\u0117l klimato kaitos ir lig\u0173 plitimo, \u017eem\u0117s \u016bkiui vis svarbesn\u0117 tampa augal\u0173 genetin\u0117 \u012fvairov\u0117 ir j\u0173 prisitaikymo galimyb\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Gruzijoje aptiktas 8 000 met\u0173 senumo kvie\u010di\u0173 \u012fspaudas molin\u0117je plytoje rodo, kad duoniniai kvie\u010diai gal\u0117jo susiformuoti Piet\u0173 Kaukaze.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":16351,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[84],"tags":[850,5965,6287,6288,6285,6284,6286],"miestas":[],"class_list":["post-16350","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas","tag-archeologija","tag-duona","tag-gruzija","tag-kaukazas","tag-kvieciai","tag-neolitas","tag-zemdirbyste"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16350","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16350"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16350\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16351"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16350"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16350"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16350"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=16350"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}