{"id":16362,"date":"2026-05-01T13:34:15","date_gmt":"2026-05-01T13:34:15","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/01\/europa-griebiasi-skaitmeninio-euro-smugis-visa-ir-mastercard-bet-bankai-stoja-skersai\/"},"modified":"2026-05-01T13:34:15","modified_gmt":"2026-05-01T13:34:15","slug":"europa-griebiasi-skaitmeninio-euro-smugis-visa-ir-mastercard-bet-bankai-stoja-skersai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/05\/01\/europa-griebiasi-skaitmeninio-euro-smugis-visa-ir-mastercard-bet-bankai-stoja-skersai\/","title":{"rendered":"Europa griebiasi skaitmeninio euro: sm\u016bgis \u201eVisa\u201c ir \u201eMastercard\u201c, bet bankai stoja skersai"},"content":{"rendered":"<p>Europos S\u0105jungoje br\u0119sta did\u017eiausia per de\u0161imtme\u010dius mok\u0117jim\u0173 sistemos pertvarka: skaitmeninis euras ir politinis siekis suma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo JAV korteli\u0173 mil\u017ein\u0173 \u201eVisa\u201c ir \u201eMastercard\u201c vis labiau art\u0117ja prie sprendim\u0173 ta\u0161ko. Ta\u010diau id\u0117jai a\u0161triai prie\u0161inasi dalis komercini\u0173 bank\u0173 ir mok\u0117jim\u0173 rinkos dalyvi\u0173.<\/p>\n<p>Skaitmeninis euras b\u016bt\u0173 elektroniniai grynieji pinigai, kuriuos leist\u0173 ir u\u017etikrint\u0173 Europos Centrinis Bankas, o jie veikt\u0173 greta banknot\u0173 ir komercini\u0173 bank\u0173 paslaug\u0173. Europos Komisijos si\u016blymas numato skaitmenin\u0119 pinigin\u0119 kasdieniams atsiskaitymams internete ir neprisijungus.<\/p>\n<p>Pagal plan\u0105 b\u016bt\u0173 nustatyta ir laikymo ar i\u0161leidimo riba, nors jos dydis dar n\u0117ra galutinai apibr\u0117\u017etas. Taip pat akcentuojamas privatumas: numatyta siekti, kad kasdien\u0117s operacijos b\u016bt\u0173 kuo ma\u017eiau atsekamos, ypa\u010d kai atsiskaitoma neprisijungus.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l Briuselis skuba?<\/h2>\n<p>Europos Centrinio Banko duomenimis, \u201eVisa\u201c ir \u201eMastercard\u201c sudaro did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f mok\u0117jimo kortel\u0117mis infrastrukt\u016bros euro zonoje, o tarpvalstybiniuose atsiskaitymuose j\u0173 vaidmuo dar ry\u0161kesnis. ES institucijos tai \u012fvardija kaip strategin\u0119 priklausomyb\u0119, kuri ypa\u010d i\u0161ry\u0161k\u0117ja geopolitini\u0173 \u012ftamp\u0173 ir prekybos gin\u010d\u0173 laikotarpiais.<\/p>\n<p>Diskusij\u0105 papildomai kaitina spar\u010diai auganti stabili\u0173j\u0173 kriptovaliut\u0173 rinka, kai dal\u012f mok\u0117jim\u0173 funkcij\u0173 perima priva\u010diai leid\u017eiamos, su valiutomis susietos skaitmenin\u0117s priemon\u0117s. JAV tuo pat metu linksta suteikti joms ai\u0161kesn\u012f reguliacin\u012f status\u0105, o Kinija jau yra i\u0161pl\u0117tusi skaitmeninio juanio naudojim\u0105, tod\u0117l Europa ie\u0161ko savo kelio.<\/p>\n<p>ES lyderiai Europos Vadov\u0173 Taryboje yra i\u0161k\u0117l\u0119 tiksl\u0105 teis\u0117k\u016bros proces\u0105 u\u017ebaigti iki 2026 met\u0173 pabaigos. Jei teis\u0117s aktai b\u016bt\u0173 priimti laiku, skaitmeninis euras ma\u017emeniniams mok\u0117jimams gal\u0117t\u0173 b\u016bti prieinamas apie 2029 metus.<\/p>\n<h2>Bankai persp\u0117ja d\u0117l pasekmi\u0173<\/h2>\n<p>Komerciniai bankai tikina, kad dabartinis modelis gali pakeisti pusiausvyr\u0105 tarp centrinio banko pinig\u0173 ir priva\u010di\u0173 bank\u0173 ind\u0117li\u0173. Kritikai baiminasi, kad pla\u010diai prieinami centrinio banko skaitmeniniai pinigai tapt\u0173 tiesioginiu konkurentu bank\u0173 l\u0117\u0161oms, o tai gal\u0117t\u0173 keisti finansavimo strukt\u016br\u0105.<\/p>\n<p>Ypa\u010d daug diskusij\u0173 kelia teis\u0117tos mok\u0117jimo priemon\u0117s statusas, kuris reik\u0161t\u0173 pareig\u0105 prekybininkams priimti skaitmenin\u012f eur\u0105, kaip dabar privaloma priimti grynuosius. Mok\u0117jim\u0173 rinkos atstovai persp\u0117ja, kad tokia prievol\u0117 gali i\u0161kraipyti konkurencij\u0105 ir susilpninti priva\u010dias alternatyvas.<\/p>\n<p>\u201eMa\u017emeninis skaitmeninis euras, kaip jis \u0161iuo metu suprojektuotas, griauna pusiausvyr\u0105, nes centrinio banko pinigus paver\u010dia tiesioginiu komercini\u0173 bank\u0173 pinig\u0173 konkurentu\u201c, \u2013 sak\u0117 Pranc\u016bzijos bank\u0173 federacijos vadovas Danielis Baalis.<\/p>\n<p>Id\u0117jos \u0161alininkai atkerta, kad skaitmeninis euras pirmiausia yra vie\u0161asis g\u0117ris, skirtas i\u0161laikyti visuomen\u0117s galimyb\u0119 naudotis valstyb\u0117s garantuojamais pinigais ir skaitmenin\u0117je erdv\u0117je. J\u0173 teigimu, be privalomo pri\u0117mimo jis nepasiekt\u0173 masto, reikalingo realiai alternatyvai u\u017etikrinti.<\/p>\n<p>\u201eTai pana\u0161u \u012f gin\u010d\u0105, tarsi gryn\u0173j\u0173 neb\u016bt\u0173, o pramon\u0117 sakyt\u0173, kad tai nes\u0105\u017eininga, nes prekybininkai privalo juos priimti, o vartotojai nemoka mokes\u010dio\u201c, \u2013 sak\u0117 nevyriausybin\u0117s organizacijos Finance Watch tyr\u0117jas Peteris Norwoodas.<\/p>\n<h2>Privatumas ir kontrol\u0117s baim\u0117s<\/h2>\n<p>Diskusija neapsiriboja bankais. Privatumo gyn\u0117jai ir decentralizacijos \u0161alininkai persp\u0117ja, kad valstyb\u0117s leid\u017eiama skaitmenin\u0117 valiuta teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 sudaryti prielaidas didesnei atsiskaitym\u0173 steb\u0117senai ar net ribojimams, jei politin\u0117 kryptis pasikeist\u0173.<\/p>\n<p>Europos Centrinis Bankas pabr\u0117\u017eia, kad siekiama prie\u0161ingo tikslo: u\u017etikrinti privatumo standartus ir riboti duomen\u0173 prieinamum\u0105, ypa\u010d atsiskaitant neprisijungus. Taip pat kartojama, kad paslaug\u0173 teik\u0117jais tapt\u0173 komerciniai bankai ir kiti rinkos dalyviai, kurie b\u016bt\u0173 kompensuojami u\u017e infrastrukt\u016br\u0105 ir aptarnavim\u0105.<\/p>\n<p>Praktinis klausimas, kuris taps vienu esmini\u0173, yra technologinis dizainas: kaip suderinti privatumo l\u016bkes\u010dius, kovos su pinig\u0173 plovimu reikalavimus, patog\u0173 naudojim\u0105 ir atsparum\u0105 kibernetin\u0117ms gr\u0117sm\u0117ms. Ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad b\u016btent \u0161is balansas nulems visuomen\u0117s pasitik\u0117jim\u0105.<\/p>\n<h2>Kas stabdo proces\u0105 Parlamente?<\/h2>\n<p>Skaitmeninio euro likimas daugiausia sprend\u017eiamas Europos Parlamente, kuriame derybos d\u0117l galutinio teksto i\u0161lieka \u012ftemptos. Vienu svarbiausi\u0173 proceso veik\u0117j\u0173 \u012fvardijamas europarlamentaras i\u0161 Ispanijos Fernando Navarrete Rojas, kuris vadovauja darbui su \u0161iuo teis\u0117k\u016bros paketu.<\/p>\n<p>\u0160altini\u0173 teigimu, u\u017e u\u017edar\u0173 dur\u0173 buvo svarstoma id\u0117ja skaitmenin\u012f eur\u0105 apriboti vien neprisijungus atliekamais mok\u0117jimais, kad jis ma\u017eiau konkuruot\u0173 su priva\u010diais sprendimais. Vis d\u0117lto tokia kryptis galiausiai buvo i\u0161braukta, o tai laikoma reik\u0161mingu post\u016bmiu \u012f priek\u012f.<\/p>\n<p>\u201eAtsipra\u0161au, kad galb\u016bt prad\u0117jome ne nuo pa\u010di\u0173 skubiausi\u0173 pastato dali\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 Fernando Navarrete Rojas, kalb\u0117damas apie skaitmeninio euro prioritet\u0105.<\/p>\n<p>Proced\u016bri\u0161kai procesas juda, ta\u010diau terminai slenka. Komiteto balsavimas \u0161iuo metu siejamas su bir\u017eelio pabaiga, o v\u0117liau tur\u0117t\u0173 sekti balsavimas plenarin\u0117je sesijoje ir derybos tarp Europos Parlamento, ES valstybi\u0173 nari\u0173 bei Europos Komisijos.<\/p>\n<p>Jei politinis sutarimas b\u016bt\u0173 pasiektas iki 2026 met\u0173 pabaigos, Europa tur\u0117t\u0173 galimyb\u0119 \u012fgyvendinti vien\u0105 ambicingiausi\u0173 pinig\u0173 ir mok\u0117jim\u0173 projekt\u0173 nuo euro \u012fvedimo laik\u0173. Ta\u010diau iki to dar laukia susir\u0117mimas d\u0117l konkurencijos, privatumo ir to, koki\u0105 viet\u0105 skaitmenin\u0117je ekonomikoje turi u\u017eimti valstyb\u0117s leid\u017eiami pinigai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Skaitmeninis euras gali pakeisti kasdienius atsiskaitymus ir suma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo \u201eVisa\u201c bei \u201eMastercard\u201c, ta\u010diau bankai \u012fsp\u0117ja d\u0117l rizik\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":16363,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[84],"tags":[1620,667,2159,6298,6299,6297,1617],"miestas":[],"class_list":["post-16362","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-verslas","tag-europos-centrinis-bankas","tag-europos-komisija","tag-europos-parlamentas","tag-mastercard","tag-mokejimu-sistemos","tag-skaitmeninis-euras","tag-visa"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16362","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16362"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16362\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16363"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16362"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16362"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16362"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=16362"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}