Urano ir Nept\u016bno vidus, nors i\u0161 tolo primena ramias melsvas planetas, gali b\u016bti vienas chaoti\u0161kiausi\u0173 Saul\u0117s sistemoje. Tyr\u0117jai skai\u010diavimais rodo, kad j\u0173 gelm\u0117se d\u0117l mil\u017eini\u0161ko sl\u0117gio ir t\u016bkstantini\u0173 temperat\u016br\u0173 gali susidaryti iki \u0161iol neapra\u0161yta med\u017eiagos b\u016bsena.<\/p>\n
Naujausiame tyrime, publikuotame Nature Communications, apra\u0161oma vadinamoji kvazi vienmat\u0117 superjonin\u0117 faz\u0117. Paprastai tariant, tai b\u016bsena, kai dalis med\u017eiagos i\u0161lieka kietos gardel\u0117s pavidalo, o kita dalis joje juda beveik kaip skystyje, ta\u010diau labai kryptingai.<\/p>\n
Mokslininkai seniai pabr\u0117\u017eia, kad ledo mil\u017einai n\u0117ra sudaryti i\u0161 \u012fprasto ledo, kok\u012f matome \u017dem\u0117je. J\u0173 mantijoje vyrauja kar\u0161tas, tankus vandens, amoniako ir metano mi\u0161inys, kuris esant dideliam sl\u0117giui elgiasi visi\u0161kai kitaip nei \u012fprastomis s\u0105lygomis.<\/p>\n
Problema ta, kad tokias s\u0105lygas laboratorijoje atkurti itin sud\u0117tinga: kalbama apie sl\u0117g\u012f, t\u016bkstan\u010dius kart\u0173 vir\u0161ijant\u012f \u017dem\u0117s atmosferos sl\u0117g\u012f j\u016bros lygyje, ir temperat\u016bras, galin\u010dias i\u0161lydyti daugum\u0105 talp\u0173. D\u0117l to vis da\u017eniau remiamasi pa\u017eangiomis kvantin\u0117s mechanikos simuliacijomis, kurios leid\u017eia modeliuoti med\u017eiag\u0105 nuo pirm\u0173j\u0173 princip\u0173.<\/p>\n
Modeliavimas rodo, kad esant ypa\u010d dideliam sl\u0117giui anglis ir vandenilis gali sudaryti stabil\u0173 jungin\u012f su ne\u012fprasta strukt\u016bra. Anglies atomai sudaro stand\u017ei\u0105 kiet\u0105 gardel\u0119, pana\u0161i\u0105 \u012f mikroskopin\u0119 spiral\u0119, o vandenilio atomai tampa judresni.<\/p>\n
Kai temperat\u016bra pakyla iki ma\u017edaug 1 000\u20133 000 kelvin\u0173, \u0161i med\u017eiaga, pasak autori\u0173, pereina \u012f superjonin\u0119 b\u016bsen\u0105. Skirtumas nuo geriau \u017einomo superjoninio vandens ledo tas, kad \u010dia gardel\u0119 sudaro ne deguonis, o anglis.<\/p>\n
Esmin\u0117 detal\u0117 ta, kad vandenilis gardel\u0117je juda labai nevienodai. Skai\u010diavimai leid\u017eia manyti, kad jis lengviau sklinda viena kryptimi i\u0161ilgai spiral\u0117s a\u0161ies, o kitomis kryptimis labiau sukasi nei slenka, tod\u0117l b\u016bsena \u012fvardijama kaip kvazi vienmat\u0117.<\/p>\n
Tokia med\u017eiaga b\u016bt\u0173 anisotropin\u0117, tai yra jos savyb\u0117s priklausyt\u0173 nuo krypties. Tai reik\u0161t\u0173, kad \u0161ilumos ir elektros laidumas vienomis kryptimis gal\u0117t\u0173 b\u016bti gerokai didesnis nei kitomis, o tai keist\u0173 \u012fprastas prielaidas, kaip energija ir kr\u016bviai juda planet\u0173 viduje.<\/p>\n
\u0160is aspektas svarbus ai\u0161kinant ne\u012fprastus Urano ir Nept\u016bno magnetinius laukus, kurie yra smarkiai pasvir\u0119 ir paslinkti nuo planet\u0173 sukimosi a\u0161ies. Tradiciniai modeliai da\u017enai remiasi prielaida, kad laidumas planet\u0173 gelm\u0117se yra gana tolygus, ta\u010diau kryptinis laidumas gal\u0117t\u0173 geriau atitikti stebimus duomenis.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad anglies ir vandenilio sistema yra supaprastintas realios planet\u0173 chemijos modelis. Vis d\u0117lto tokie skai\u010diavimai ple\u010dia supratim\u0105, kokios egzoti\u0161kos b\u016bsenos gali egzistuoti ekstremaliose s\u0105lygose, ir padeda tikslinti scenarijus, kaip formuojasi ir veikia ledo mil\u017einai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nauji skai\u010diavimai rodo, kad Urano ir Nept\u016bno gelm\u0117se gali egzistuoti kvazi vienmat\u0117 superjonin\u0117 med\u017eiagos b\u016bsena, kei\u010dianti magnetinio lauko ai\u0161kinim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":16609,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[6703,6701,6705,6702,6704,6700],"miestas":[],"class_list":["post-16608","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-medziagos-busenos","tag-neptunas","tag-planetu-magnetinis-laukas","tag-saules-sistema","tag-superjonine-busena","tag-uranas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16608","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16608"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16608\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16609"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16608"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16608"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16608"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=16608"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}