Paprastoji kuku\u010dka (Cuculus canorus), dar vadinama kuku\u010dka ir g\u017eeg\u017e\u016blka, yra i\u0161skirtinis pauk\u0161tis: ji nestato lizd\u0173, neperi kiau\u0161ini\u0173 ir neaugina savo jaunikli\u0173. Vietoje to ji taiko vadinam\u0105j\u012f per\u0117jimo parazitizm\u0105. Patel\u0117 padeda kiau\u0161inius \u012f kit\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 lizdus, o \u0161ie, to ne\u017einodami, tampa \u201e\u012ft\u0117viais\u201c.<\/p>\n
Kuku\u010dka \u201e\u0161eiminink\u0173\u201c nepasirenka atsitiktinai. Ji pirmiausia stebi b\u016bsimus savo palikuoni\u0173 glob\u0117jus ir da\u017eniausiai taikosi \u012f ma\u017eesni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pauk\u0161\u010dius. Taip kuku\u010dkos jaunikliai nuo pat prad\u017ei\u0173 \u012fgyja reik\u0161ming\u0105 prana\u0161um\u0105.<\/p>\n
Kai lizdo \u0161eimininkai pasitraukia, kuku\u010dka priskrenda, per kelias sekundes padeda kiau\u0161in\u012f ir i\u0161kart nuskrenda. Da\u017enai tuo pa\u010diu ji i\u0161meta vien\u0105 original\u0173 kiau\u0161in\u012f, kad apgaul\u0117 b\u016bt\u0173 ma\u017eiau pastebima.<\/p>\n
Tokia strategija leid\u017eia maksimaliai padidinti palikuoni\u0173 i\u0161gyvenimo tikimyb\u0119, t\u0117vams \u012fdedant minimalias pastangas. Kadangi kuku\u010dkos neperi, joms nereikia saugoti kiau\u0161ini\u0173 ar r\u016bpintis jaunikliais. D\u0117l to jos gali pad\u0117ti gerokai daugiau kiau\u0161ini\u0173 nei dauguma kit\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 \u2013 neretai per sezon\u0105 j\u0173 b\u016bna 15\u201320, ir kiekvienas paliekamas vis kitame lizde.<\/p>\n
\u0160is modelis didina kuku\u010dk\u0173 reprodukcin\u0119 s\u0117km\u0119: net jei dalis lizd\u0173 \u017e\u016bsta, \u201e\u012ft\u0117viai\u201c atpa\u017e\u012fsta \u012fsibrov\u0117l\u012f arba jaunikliui nepasiseka, tik\u0117tina, kad likusieji vis tiek i\u0161gyvens. Be to, visas jaunikli\u0173 maitinimo, \u0161ildymo ir apsaugos kr\u016bvis tenka nieko ne\u012ftariantiems lizdo \u0161eimininkams.<\/p>\n
Kuku\u010dka prisitaikiusi ir dar vienu svarbiu b\u016bdu: ji padeda kiau\u0161inius, pana\u0161ius \u012f tuos, kurie jau yra pasirinkto lizdo d\u0117jime. D\u0117l to \u0161eimininkams da\u017enai sunku pasteb\u0117ti klast\u0105. Vis d\u0117lto, jei \u012fsibrov\u0117lis atpa\u017e\u012fstamas, kiau\u0161inis gali b\u016bti i\u0161mestas, o kra\u0161tutiniais atvejais pauk\u0161\u010diai palieka vis\u0105 d\u0117tim\u0105 kartu su savo palikuonimis.<\/p>\n
Tuo viskas nesibaigia \u2013 prisitaik\u0119 yra ir kuku\u010dkos jaunikliai. Jie da\u017eniausiai i\u0161sirita anks\u010diau nei kiti lizdo gyventojai. Vienas pirm\u0173j\u0173 j\u0173 veiksm\u0173 po i\u0161siritimo \u2013 atsikratyti likusi\u0173 kiau\u0161ini\u0173. Tai jiems pavyksta ypa\u010d tod\u0117l, kad jie auga ma\u017eesni\u0173 ir silpnesni\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 lizduose.<\/p>\n
Galiausiai lizde lieka vienas kuku\u010dkos jauniklis, ir visas \u201e\u012ft\u0117vi\u0173\u201c d\u0117mesys sutelkiamas \u012f j\u012f. Tai labai svarbu, nes jam reikia daug maisto. Kuku\u010dka yra \u0161ildoma, maitinama ir saugoma iki tol, kol gali pati palikti lizd\u0105. \u012edomu tai, kad \u201e\u012ft\u0117viai\u201c ja r\u016bpinasi net ir tada, kai jauniklis akivaizd\u017eiai juos pralenkia dyd\u017eiu.<\/p>\n
\u0160altiniai: \u201ehub.pl\u201c, \u201eekologia.pl\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Paprastoji kuku\u010dka (Cuculus canorus), dar vadinama kuku\u010dka ir g\u017eeg\u017e\u016blka, yra i\u0161skirtinis pauk\u0161tis: ji nestato lizd\u0173, neperi kiau\u0161ini\u0173 ir neaugina savo jaunikli\u0173. Vietoje to ji taiko vadinam\u0105j\u012f per\u0117jimo parazitizm\u0105. Patel\u0117 padeda kiau\u0161inius \u012f kit\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 lizdus, o \u0161ie, to ne\u017einodami, tampa \u201e\u012ft\u0117viais\u201c. Kuku\u010dka \u201e\u0161eiminink\u0173\u201c nepasirenka atsitiktinai. Ji pirmiausia stebi b\u016bsimus savo palikuoni\u0173 glob\u0117jus ir da\u017eniausiai taikosi […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1666,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1665","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1665","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1665"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1665\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1666"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1665"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1665"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1665"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1665"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}