\u0160ienlig\u0117 da\u017enai laikoma trumpu pavasario nepatogumu, ta\u010diau naujesni Europos tyrimai rodo kit\u0105 krypt\u012f: \u017eiedadulki\u0173 sezonas daugelyje region\u0173 pailg\u0117jo ir kai kur prasideda anks\u010diau. D\u0117l to daugiau \u017emoni\u0173 ilgiau jau\u010dia simptomus, pras\u010diau miega ir da\u017eniau prireikia vaist\u0173.<\/p>\n
Viena pla\u010diausi\u0173 ap\u017evalg\u0173, atlikta Lancet Countdown iniciatyvos kontekste, fiksuoja, kad dalies med\u017ei\u0173, \u012fskaitant ber\u017e\u0105 ir alksn\u012f, \u017eiedadulki\u0173 sezonai pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais Europoje link\u0119 startuoti 1\u20132 savait\u0117mis anks\u010diau nei 1990-\u0173j\u0173 pabaigoje. Tyr\u0117jai taip pat pastebi, kad kai kur did\u0117ja ir paties sezono intensyvumas.<\/p>\n
\u201eTai vienas kasdieni\u0173 rodikli\u0173, rodan\u010di\u0173, kad daugeliui \u017emoni\u0173 situacija blog\u0117ja\u201c, \u2013 sak\u0117 aplinkos epidemiologas Joacim Rockl\u00f6v.<\/p>\n
Mechanizmas paprastas: \u0161iltesni orai ilgina vegetacijos laikotarp\u012f, o didesn\u0117 anglies dioksido koncentracija gali skatinti augalus gaminti daugiau \u017eiedadulki\u0173. D\u0117l to alergi\u0161ki \u017emon\u0117s ne tik ilgiau patiria dirgikl\u012f, bet kartais susiduria ir su didesn\u0117mis jo koncentracijomis ore.<\/p>\n
Papildomas rizikos veiksnys yra invazin\u0117s r\u016b\u0161ys, ypa\u010d ambrozija. Jos \u017eiedadulk\u0117s laikomos vienomis labiausiai alergizuojan\u010di\u0173, o \u0161ylant klimatui augalas gali pl\u0117sti paplitim\u0105, tod\u0117l problema atsiranda ir ten, kur anks\u010diau ambrozija buvo reta.<\/p>\n
Italijoje, prie Milano, atlikta ilgo laikotarpio aerobiologini\u0173 duomen\u0173 analiz\u0117 parod\u0117 ai\u0161kias s\u0105sajas tarp \u017eiedadulki\u0173 sezono parametr\u0173 ir meteorologini\u0173 s\u0105lyg\u0173, toki\u0173 kaip temperat\u016bra, krituliai ir oro dr\u0117gnumas. Tokie rezultatai sustiprina bendr\u0105 tendencij\u0105: \u0161iltesn\u0117s s\u0105lygos da\u017enai siejamos su ankstesne sezono prad\u017eia ir kai kur ilgesne jo trukme.<\/p>\n
Alergija \u017eiedadulk\u0117ms da\u017enai prasideda nuo \u010diaudulio, nosies u\u017egulimo ir aki\u0173 nie\u017e\u0117jimo, ta\u010diau u\u017edegimin\u0117 reakcija gali apimti ir apatinius kv\u0117pavimo takus. D\u0117l to daliai \u017emoni\u0173 paa\u0161tr\u0117ja astmos simptomai, o kitiems pirm\u0105 kart\u0105 pasirei\u0161kia \u0161vok\u0161timas ar dusulys.<\/p>\n
Ekspertai taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f vadinam\u0105j\u0105 perk\u016bnij\u0173 astm\u0105, kai audros metu, esant dideliam \u017eiedadulki\u0173 kiekiui, dalis j\u0173 daleli\u0173 gali suskilti \u012f smulkesnes. Tokios dalel\u0117s lengviau patenka giliau \u012f kv\u0117pavimo takus ir gali sukelti staigius simptom\u0173 pa\u016bm\u0117jimus.<\/p>\n
Situacij\u0105 komplikuoja ir oro tar\u0161a: ozonas bei kiti ter\u0161alai gali stiprinti kv\u0117pavimo tak\u0173 dirglum\u0105. Kai kurie tyrimai rodo, kad s\u0105veika tarp ter\u0161al\u0173 ir \u017eiedadulki\u0173 gali prisid\u0117ti prie stipresni\u0173 reakcij\u0173 jautresniems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n
Gydytojai pabr\u0117\u017eia, kad universalaus sprendimo n\u0117ra, ta\u010diau simptomus galima kontroliuoti. Da\u017eniausiai taikomas derinys apima \u0161iuolaikinius antihistamininius vaistus, steroidin\u012f nosies pur\u0161kal\u0105 ir aki\u0173 la\u0161us, o konkret\u0173 pasirinkim\u0105 verta aptarti su gydytoju ar vaistininku.<\/p>\n
Kasdieniai \u012fpro\u010diai taip pat ma\u017eina ekspozicij\u0105: gr\u012f\u017eus namo nusiprausti, persirengti, da\u017eniau valyti namus, o didelio \u017eyd\u0117jimo dienomis vengti d\u017eiovinti skalbinius lauke. Alergenai kaupiasi ant plauk\u0173, drabu\u017ei\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 kailio, tod\u0117l papildoma higiena padeda ma\u017einti simptom\u0173 trukm\u0119 ir intensyvum\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Klimato kaita ilgina ir stiprina \u017eiedadulki\u0173 sezon\u0105 Europoje, tod\u0117l alergijos simptomai vargina ilgiau ir da\u017eniau paa\u0161tr\u0117ja astma.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":16660,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[6800,6803,6802,673,4059,6801,291],"miestas":[],"class_list":["post-16659","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimas","tag-alergija","tag-ambrozija","tag-astma","tag-klimato-kaita","tag-oro-tarsa","tag-sienlige","tag-ziedadulkes"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16659","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16659"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16659\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16660"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16659"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16659"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16659"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=16659"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}