Baltasis ki\u0161kis \u2013 retas gyv\u016bnas, Lenkijoje aptinkamas tik kai kuriuose regionuose. Kaip atpa\u017einti \u0161\u012f i\u0161skirtin\u012f \u017ev\u0117rel\u012f?<\/p>\n
Nepaisant pavadinimo, baltasis ki\u0161kis n\u0117ra baltas visus metus. Pavasar\u012f ir vasar\u0105 jo kailis b\u016bna pilkai rusvas, pana\u0161us \u012f gerokai da\u017eniau sutinkamo pilkojo ki\u0161kio. Vis d\u0117lto balt\u0105j\u012f ki\u0161k\u012f i\u0161duoda balta pilvo dalis ir juodi aus\u0173 galiukai. Jis taip pat kiek ma\u017eesnis \u2013 k\u016bnas u\u017eauga iki ma\u017edaug 65 cm ilgio, o svoris paprastai svyruoja nuo 2,5 iki 6 kg.<\/p>\n
\u017diem\u0105 \u0161is ki\u0161kis kei\u010dia spalv\u0105 ir tampa visi\u0161kai baltas, tod\u0117l pl\u0117\u0161r\u016bnams j\u012f pasteb\u0117ti gerokai sunkiau. Tai itin greitas gyv\u016bnas: ne tik d\u0117l stipri\u0173 koj\u0173, bet ir d\u0117l tankesnio kailio ties letenomis \u2013 jis padeda geriau jud\u0117ti per snieg\u0105 ir ma\u017eiau klimpti.<\/p>\n
Lenkijoje kur kas lengviau sutikti pilk\u0105j\u012f ki\u0161k\u012f, gyvenant\u012f beveik visoje \u0161alies teritorijoje. Baltasis ki\u0161kis daugiausia aptinkamas \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 Lenkijoje \u2013 Palenk\u0117je ir Suvalkijoje. J\u012f galima pamatyti vietos mi\u0161kuose, tokiose giriose kaip Augustavo, Belove\u017eo ar Knyszyno.<\/p>\n
Tai \u0161iaurini\u0173 kra\u0161t\u0173 r\u016b\u0161is, o Lenkija \u017eymi pietin\u0119 jo paplitimo rib\u0105. Tyr\u0117jai nuog\u0105stauja, kad d\u0117l klimato kaitos ir kylan\u010dios temperat\u016bros \u0161is ki\u0161kis gali b\u016bti priverstas pasitraukti i\u0161 \u0161alies.<\/p>\n
Be Lenkijos, balt\u0173j\u0173 ki\u0161ki\u0173 aptinkama ir Brit\u0173 salose, Islandijoje, Skandinavijoje bei \u0161iaurin\u0117se Baltijos regiono valstyb\u0117se.<\/p>\n
\u012esp\u016bdinga maskuot\u0117 \u2013 ne vienintelis \u0161ios r\u016b\u0161ies i\u0161skirtinumas. Kitas, dar retesnis geb\u0117jimas siejamas su dauginimusi ir ypa\u010d patel\u0117mis. Teigiama, kad po apvaisinimo patel\u0117s n\u0117\u0161tumas trunka apie 30\u201340 dien\u0173, o vadoje vidutini\u0161kai b\u016bna apie 6 jauniklius, kuriais motina r\u016bpinasi ma\u017edaug m\u0117nes\u012f. V\u0117liau jaunikliai palaipsniui tampa savaranki\u0161ki ir pradeda patys ie\u0161kotis maisto.<\/p>\n
Nurodoma, kad tuomet gali prasid\u0117ti dar vienas n\u0117\u0161tumas, kuriam nebereikia patino. \u0160is rei\u0161kinys vadinamas superfetacija \u2013 tai procesas, kai ovuliacija \u012fvyksta dar kart\u0105, o antrame gimdos rage gali prad\u0117ti vystytis naujas embrionas. Tokia biologin\u0117 \u201eatsarga\u201c padeda r\u016b\u0161iai i\u0161likti net tada, kai populiacijoje tr\u016bksta patin\u0173. D\u0117l to per vis\u0105 veisimosi laikotarp\u012f patel\u0117 gali u\u017eauginti nuo vienos iki trij\u0173 vad\u0173, b\u016bdama apvaisinta tik dviej\u0173 patin\u0173.<\/p>\n
Taip pat minima, kad pats vaisiaus ne\u0161iojimas patel\u0117ms gali tapti savoti\u0161ku saugikliu. Jei pritr\u016bksta maisto ar vandens, arba gyv\u016bnas suserga, gali \u012fvykti vaisiaus rezorbcija \u2013 taip patel\u0117 gauna papildomos energijos ir lengviau i\u0161gyvena sud\u0117ting\u0105 laikotarp\u012f. Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama, kad taip neb\u016bna prarandama visa vada \u2013 jaunikliai vis tiek gimsta.<\/p>\n
\u0160altiniai: \u201ehub.pl\u201c, \u201eekologia.pl\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Baltasis ki\u0161kis \u2013 retas gyv\u016bnas, Lenkijoje aptinkamas tik kai kuriuose regionuose. Kaip atpa\u017einti \u0161\u012f i\u0161skirtin\u012f \u017ev\u0117rel\u012f? Nepaisant pavadinimo, baltasis ki\u0161kis n\u0117ra baltas visus metus. Pavasar\u012f ir vasar\u0105 jo kailis b\u016bna pilkai rusvas, pana\u0161us \u012f gerokai da\u017eniau sutinkamo pilkojo ki\u0161kio. Vis d\u0117lto balt\u0105j\u012f ki\u0161k\u012f i\u0161duoda balta pilvo dalis ir juodi aus\u0173 galiukai. Jis taip pat kiek […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1668,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1667","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1667","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1667"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1667\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1668"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1667"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1667"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1667"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1667"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}