JAV Gynybos departamentas skai\u010diuoja, kad d\u0117l JAV taikomos blokados laivams, plaukiantiems i\u0161 Irano uost\u0173 ir \u012f juos, Teheranas iki \u0161iol neteko apie 4,5 mlrd. eur\u0173 pajam\u0173 i\u0161 naftos eksporto. Apie \u0161iuos vertinimus prane\u0161\u0117 JAV \u017einiasklaida, remdamasi Pentagono duomenimis.<\/p>\n
Skelbiama, kad nuo baland\u017eio 13 dien\u0105 prad\u0117t\u0173 veiksm\u0173 JAV nukreip\u0117 daugiau kaip 40 laiv\u0173, kurie band\u0117 i\u0161plaukti i\u0161 Irano \u012f Omanno \u012flank\u0105, gabendami naft\u0105 ir kitas prekes. Tokios priemon\u0117s didina logistikos ka\u0161tus ir prailgina tiekimo grandines, o naftos rinkoje paprastai rei\u0161kia didesn\u0119 rizikos premij\u0105 kainose.<\/p>\n
Pentagono vertinimu, Persijos \u012flankoje susidar\u0117 \u201ekam\u0161tis\u201c: \u012fstrig\u0119 de\u0161imtys tanklaivi\u0173, kuriuose laikoma de\u0161imtys milijon\u0173 bareli\u0173 Irano naftos. JAV \u0161altiniai taip pat mini atvejus, kai dalis laiv\u0173 buvo perimti, o tai signalizuoja grie\u017etesn\u012f kontrol\u0117s re\u017eim\u0105.<\/p>\n
Tai ypa\u010d jautru Iranui, nes nafta i\u0161lieka pagrindinis valstyb\u0117s valiutos \u012fplauk\u0173 \u0161altinis, o pardavim\u0173 apribojimai tiesiogiai veikia biud\u017eeto balans\u0105. Kai eksporto srautai stringa, kaupiasi atsargos, o daliai siunt\u0173 tenka ie\u0161koti netiesiogini\u0173 mar\u0161rut\u0173 ar pirk\u0117j\u0173, pasirengusi\u0173 prisiimti papildom\u0105 rizik\u0105.<\/p>\n
\u201eBlokada veikia visa apimtimi ir daro ai\u0161k\u0173 poveik\u012f taip, kaip buvo numatyta\u201c, \u2013 sak\u0117 Pentagono atstovas Joel Valdez.<\/p>\n
Analitik\u0173 vertinimu, vienas i\u0161 JAV tiksl\u0173 yra sukurti situacij\u0105, kai Irano naftos saugyklos priart\u0117ja prie u\u017epildymo ribos. Jei \u0161alis nebegali pakankamai greitai i\u0161gabenti \u017ealiavos, teori\u0161kai gali tekti ma\u017einti gavyb\u0105 arba stabdyti dal\u012f gr\u0119\u017eini\u0173, nes grandin\u0117 nuo gavybos iki eksporto tampa u\u017esikim\u0161usi.<\/p>\n
Tok\u012f spaudim\u0105 paprastai lydi ir diplomatinis tikslas: priversti oponent\u0105 s\u0117sti prie deryb\u0173 stalo, kai ekonominiai nuostoliai tampa ap\u010diuopiami. Kartu tai kelia \u012ftamp\u0105 pasaulinei energetikos rinkai, nes Horm\u016bzo s\u0105siauris ir aplinkiniai mar\u0161rutai yra kriti\u0161kai svarb\u016bs naftos ir suskystint\u0173 gamtini\u0173 duj\u0173 srautams.<\/p>\n
Rinkos steb\u0117tojai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad Iranas jau ie\u0161ko b\u016bd\u0173 prisitaikyti, \u012fskaitant senesni\u0173 tanklaivi\u0173 naudojim\u0105 kaip plaukiojan\u010dias saugyklas. Tai leid\u017eia laikinai \u201epad\u0117ti\u201c naft\u0105 j\u016broje, kol atsiras galimyb\u0117 j\u0105 perpilti ar i\u0161gabenti kitu mar\u0161rutu.<\/p>\n
Taip pat minima taktika plaukti ar\u010diau Pakistano ir Indijos krant\u0173, o v\u0117liau naft\u0105 perpilti \u012f kitus laivus netoli svarbi\u0173 tranzito ta\u0161k\u0173, pavyzd\u017eiui, Malakos s\u0105siaurio regione. Tokie perpilimai i\u0161 laivo \u012f laiv\u0105 da\u017enai naudojami siekiant sumai\u0161yti kilm\u0119 ar suma\u017einti tiesioginio atsekamumo rizik\u0105, ta\u010diau jie brangina logistik\u0105 ir didina incident\u0173 tikimyb\u0119.<\/p>\n
Ekspertai neatmeta ir scenarijaus, kad dalis Irano tanklaivi\u0173 gali bandyti prasiver\u017eti koordinuotai, pasirink\u0119 moment\u0105, kai kontrol\u0117 j\u016broje yra palankesn\u0117. Vis d\u0117lto tokia strategija didina tiek karin\u0117s eskalacijos, tiek draudimo ir finansavimo apribojim\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
JAV blokada laivams, susijusiems su Irano uostais, gali kainuoti Teheranui apie 4,5 mlrd. eur\u0173, o tanklaiviai ie\u0161ko keli\u0173 apeiti ribojimus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":16901,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[95],"tags":[2448,668,2559,7174,2361,2231,3084],"miestas":[],"class_list":["post-16900","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ekonomika","tag-hormuzo-sasiauris","tag-iranas","tag-naftos-eksportas","tag-omanno-ilanka","tag-pentagonas","tag-persijos-ilanka","tag-tanklaiviai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16900","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16900"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16900\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16901"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16900"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16900"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16900"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=16900"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}