Gyvendami su partneriu da\u017enai dalijat\u0117s ne tik namais, \u012fpro\u010diais ar pom\u0117giais. Mokslininkai teigia, kad kartu gyvenantys \u017emon\u0117s dalijasi ir mikroskopini\u0173 organizm\u0173 \u201ebendruomene\u201c, gyvenan\u010dia ant m\u016bs\u0173 k\u016bno ir jo viduje.<\/p>\n
\u0160i mikroorganizm\u0173 visuma, kuri\u0105 daugiausia sudaro bakterijos, taip pat virusai ir grybeliai, vadinama \u017emogaus mikrobiomu. Skirtingose k\u016bno vietose esantys mikrobiomai atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f sveikatai.<\/p>\n
Nuo pat gimimo mikrobiom\u0105 formuoja m\u016bs\u0173 s\u0105veika su motina \u2013 ji perduoda \u012fvairi\u0173 mikroorganizm\u0173, padedan\u010di\u0173 vystytis imuninei ir vir\u0161kinimo sistemoms. V\u0117liau, \u017emogui augant, \u0161i\u0105 trapi\u0105 ekosistem\u0105 toliau kei\u010dia socialiniai ry\u0161iai ir artimos aplinkos \u012ftaka.<\/p>\n
\u017dmon\u0117s, su kuriais gyvename, daro didel\u0119 \u012ftak\u0105 tam, kokie mikrobai \u012fsikuria m\u016bs\u0173 organizme. Manoma, kad vien \u017earnyne partneriai gali dalintis ma\u017edaug 30 proc. ten gyvenan\u010di\u0173 mikroorganizm\u0173.<\/p>\n
Ta\u010diau pana\u0161umai neapsiriboja vien \u017earnynu. Partneriai gali dalytis mikroorganizmais ir kitose k\u016bno vietose, o tai potencialiai gali tur\u0117ti reik\u0161m\u0117s sveikatai.<\/p>\n
Did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 \u017earnyno mikrobiomo sud\u0117\u010diai paprastai daro mityba ir gyvenimo b\u016bdas. Vis d\u0117lto tyrimai rodo, kad gyvenimas kartu su partneriu taip pat yra svarbus veiksnys.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad kartu gyvenan\u010dios poros dalijasi apie 13\u201330 proc. \u017earnyno bakterij\u0173. \u0160is ry\u0161ys i\u0161lieka net ir tuomet, kai atsi\u017evelgiama \u012f mityb\u0105 (kuri\u0105 poros da\u017enai turi pana\u0161i\u0105). Be to, tyrimai rodo, kad kartu gyvenantys partneriai da\u017eniau pasi\u017eymi didesne mikroorganizm\u0173 \u012fvairove nei vieni gyvenantys \u017emon\u0117s.<\/p>\n
Didesn\u0117 \u017earnyno mikrobiomo \u012fvairov\u0117 paprastai laikoma palankiu \u017eenklu: ji siejama su ma\u017eesne dirgliosios \u017earnos sindromo, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika, taip pat gali b\u016bti susijusi su ma\u017eesne padid\u0117jusio gliukoz\u0117s kiekio kraujyje tikimybe.<\/p>\n
Vis d\u0117lto dalijimasis bakterijomis ne visada rei\u0161kia vien teigiam\u0105 poveik\u012f. Kai kurios bakterij\u0173 r\u016b\u0161ys, kurias poros gali tur\u0117ti pana\u0161ias, skirtingiems \u017emon\u0117ms gali veikti nevienodai.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, Ruminococcus<\/em> \u0161eimos bakterijos. Vienos \u0161ios grup\u0117s r\u016b\u0161ys gali b\u016bti naudingos, ta\u010diau kitos siejamos su nepalankiais sveikatos rodikliais, \u012fskaitant diabet\u0105 ar dirgliosios \u017earnos sindrom\u0105. Tai primena, kad \u017earnyno bakterij\u0173 poveikis sveikatai yra sud\u0117tingas ir priklauso nuo daugelio veiksni\u0173.<\/p>\n Dalijimasis burnos mikrobiomu atrodo savaime suprantamas \u2013 bu\u010diuojantis \u017emon\u0117s kei\u010diasi seil\u0117mis. Skai\u010diuojama, kad vienas de\u0161imties sekund\u017ei\u0173 bu\u010dinys gali perduoti iki 80 mln. bakterij\u0173. Kuo pora bu\u010diuojasi da\u017eniau, tuo daugiau bendr\u0173 seili\u0173 bakterij\u0173 jie turi.<\/p>\n Nors dalis bakterij\u0173 greitai pasi\u0161alina, tyrimai rodo, kad partneriai dalijasi ir ilgiau i\u0161liekan\u010diais lie\u017euvio mikroorganizmais, sudaran\u010diais burnos mikrobiomo pagrind\u0105. Vieno tyrimo duomenimis, kartu gyvenan\u010dios poros gali tur\u0117ti net apie 38 proc. bendro burnos mikrobiomo, kai tuo tarpu kartu negyvenan\u010dios poros \u2013 tik apie 3 proc.<\/p>\n Tokia burnos mikrobiomo \u201ebendryst\u0117\u201c gali tur\u0117ti skirting\u0173 pasekmi\u0173. Sveikas burnos mikrobiomas padeda saugotis dant\u0173 \u0117duonies ir pasi\u017eymi prie\u0161u\u017edegimin\u0117mis savyb\u0117mis. Kai kurie mokslininkai svarsto, kad jo poveikis gali b\u016bti susij\u0119s ne tik su burnos b\u016bkle, bet ir su \u017earnynu bei nerv\u0173 sistema.<\/p>\n Ta\u010diau egzistuoja ir kita medalio pus\u0117. Pavyzd\u017eiui, poros da\u017eniau turi pana\u0161\u0173 Neisseria<\/em> bakterij\u0173 kiek\u012f \u017earnyne nei vieni\u0161i \u017emon\u0117s. \u0160ios bakterijos gali ilgai gyventi burnoje nesukeldamos lig\u0173. Vis d\u0117lto kai kurios Neisseria<\/em> r\u016b\u0161ys gali b\u016bti \u017ealingos ir siejamos su meningitu. Kita vertus, dalis \u0161ios genties bakterij\u0173 gali slopinti meningit\u0105 sukelian\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 dauginim\u0105si.<\/p>\n Tod\u0117l nors d\u0117l akivaizd\u017ei\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 verta vengti artimo kontakto, kai \u017emogus serga, paai\u0161k\u0117ja, kad net ir visi\u0161kai sveik\u0173 partneri\u0173 bu\u010dinys gali perkelti \u012fvairi\u0173 bakterij\u0173.<\/p>\n Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad reikia daugiau tyrim\u0173, jog b\u016bt\u0173 ai\u0161kiau, kok\u012f bendr\u0105 poveik\u012f sveikatai daro bakterij\u0173 \u201emainai\u201c tarp partneri\u0173.<\/p>\n Odos mikrobiomas laikomas pa\u010diu unikaliausiu ir labiausiai individualizuotu \u2013 kartais jis net vadinamas savoti\u0161ku mikrobiologiniu pir\u0161to atspaudu. Kadangi oda nuolat susiduria su i\u0161oriniais veiksniais, odos mikrobiomas prisitaiko prie klimato, kosmetikos ir kit\u0173 aplinkos poky\u010di\u0173, siekdamas i\u0161laikyti pusiausvyr\u0105.<\/p>\n Artimas kontaktas su partneriu \u2013 ir net su augintiniais \u2013 stipriai veikia, kokios bakterijos gyvena ant odos. Lygindami \u017earnyno ir burnos mikrobiom\u0105, tyr\u0117jai nustat\u0117, kad b\u016btent odos mikrobiomas tarp por\u0173 yra pana\u0161iausias.<\/p>\n Tyrimai rodo, kad poros gali dalytis apie 35 proc. p\u0117dose gyvenan\u010di\u0173 bakterij\u0173 ir ma\u017edaug 17,5 proc. bakterij\u0173, aptinkam\u0173 ant aki\u0173 vok\u0173. \u012edomu tai, kad pana\u0161\u016bs odos mikroorganizmai gali atsirasti net ir ne d\u0117l tiesioginio prisilietimo \u2013 tam \u012ftakos gali tur\u0117ti miegojimas toje pa\u010dioje lovoje ar vaik\u0161\u010diojimas tais pa\u010diais pavir\u0161iais.<\/p>\n Taip yra tod\u0117l, kad \u017emon\u0117s nuolat \u201ei\u0161barsto\u201c bakterijas \u012f aplink\u0105 \u2013 palieka j\u0173 p\u0117dsakus ant daikt\u0173, kuriuos lie\u010dia, ir lengvai surenka mikroorganizmus i\u0161 aplinkos.<\/p>\n Gyvenimo kartu poveikis odos mikrobiomui toks ry\u0161kus, kad tyr\u0117jai, pasitelk\u0119 kompiuterinius modelius, vien i\u0161 bakterini\u0173 m\u0117gini\u0173 sugeb\u0117jo gana tiksliai atpa\u017einti net 86 proc. kartu gyvenan\u010di\u0173 por\u0173. Vis d\u0117lto kok\u012f tiesiogin\u012f poveik\u012f sveikatai daro toks odos mikrobiomo pana\u0161umas, kol kas n\u0117ra ai\u0161ku.<\/p>\n Nors dalijimasis bakterijomis gali skamb\u0117ti neraminan\u010diai, da\u017eniausiai tam n\u0117ra pagrindo baimintis. Bakterijos padeda organizmui kovoti su infekcijomis, prisideda prie maisto vir\u0161kinimo, dalyvauja svarbi\u0173 med\u017eiag\u0173 gamyboje. Partneri\u0173 pasidalijami mikroorganizmai da\u017enai b\u016bna nepavojingi, o kai kuriais atvejais net gali b\u016bti naudingi sveikatai.<\/p>\n Tekstas parengtas pagal \u201eNottingham Trent University\u201c mokslinink\u0173 \u012f\u017evalgas, publikuotas \u201eThe Conversation\u201c.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Gyvendami su partneriu da\u017enai dalijat\u0117s ne tik namais, \u012fpro\u010diais ar pom\u0117giais. Mokslininkai teigia, kad kartu gyvenantys \u017emon\u0117s dalijasi ir mikroskopini\u0173 organizm\u0173 \u201ebendruomene\u201c, gyvenan\u010dia ant m\u016bs\u0173 k\u016bno ir jo viduje. \u0160i mikroorganizm\u0173 visuma, kuri\u0105 daugiausia sudaro bakterijos, taip pat virusai ir grybeliai, vadinama \u017emogaus mikrobiomu. Skirtingose k\u016bno vietose esantys mikrobiomai atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f sveikatai. Nuo pat […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1694,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1693","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1693","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1693"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1693\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1694"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1693"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1693"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1693"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1693"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}