Mokslininkai persp\u0117ja, kad pasaulyje spar\u010diai daug\u0117jant sintetini\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 gali ry\u0161k\u0117ti \u201etyli\u201c vaisingumo kriz\u0117. Naujoje ap\u017evalgoje teigiama, jog pesticidai, plastikai, tar\u0161a ir vadinamosios am\u017einosios chemin\u0117s med\u017eiagos gali veikti tiek \u017emones, tiek daugel\u012f gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n
Ap\u017evalgos autoriai pabr\u0117\u017eia, kad chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 poveikis da\u017enai persidengia su klimato kaitos keliamais veiksniais, tokiais kaip \u0161ylanti aplinka ir deguonies stoka vandenyse. Tokia s\u0105veika, j\u0173 vertinimu, didina reprodukcin\u012f stres\u0105 ir gali prisid\u0117ti prie biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s nykimo bei prastesni\u0173 sveikatos rodikli\u0173.<\/p>\n
\u201eEkosistem\u0173 ir \u017emoni\u0173 sveikata yra glaud\u017eiai susijusios: \u0161ylanti temperat\u016bra, hipoksija ir chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 poveikis kartu didina reprodukcin\u012f stres\u0105\u201c, \u2013 teigiama ap\u017evalgoje.<\/p>\n
Moksliniame darbe akcentuojama, kad dalis \u012frodym\u0173 \u0161iuo metu yra paremti s\u0105sajomis, tod\u0117l kalbama apie rizikas, o ne apie vien\u0105 vienintel\u0119 prie\u017east\u012f. Vis d\u0117lto pateikiami istoriniai pavyzd\u017eiai rodo, kad kai kurios med\u017eiagos jau buvo suk\u0117lusios ap\u010diuopiam\u0105 \u017eal\u0105 gyv\u016bn\u0173 populiacijoms ir \u017emoni\u0173 sveikatai.<\/p>\n
Vienas geriausiai \u017einom\u0173 atvej\u0173 yra insekticidas DDT, siejamas su pauk\u0161\u010di\u0173 kiau\u0161ini\u0173 luk\u0161t\u0173 plon\u0117jimu ir populiacij\u0173 ma\u017e\u0117jimu, o kai kuriuose tyrimuose aptarta ir galima neigiama \u012ftaka j\u016br\u0173 \u017einduoli\u0173 vaisingumui. Autoriai pa\u017eymi, kad kai tokios med\u017eiagos ribojamos ar u\u017edraud\u017eiamos, kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 reprodukciniai rodikliai gali palaipsniui ger\u0117ti.<\/p>\n
Ap\u017evalgoje taip pat daug d\u0117mesio skiriama PFAS grupei, vadinamoms am\u017einosiomis chemin\u0117mis med\u017eiagomis, kurios d\u0117l atsparumo aplinkoje i\u0161lieka ilgai. Dalis PFAS jungini\u0173 siejami su endokrinin\u0117s sistemos trikdymu, o tai gali tur\u0117ti \u012ftakos hormon\u0173 pusiausvyrai, svarbiai reprodukcijai, n\u0117\u0161tumui ir vaisiaus vystymuisi.<\/p>\n
\u201e\u017dmoni\u0173 vaisingumo tendencijos atspindi laukin\u0117s gamtos reakcijas ir rodo, kad visos gyvos b\u016btyb\u0117s nevalingai veikiamos chemini\u0173 med\u017eiag\u0173, kuri\u0173 saugumas ne visada pakankamai \u012fvertintas\u201c, \u2013 ra\u0161o autoriai.<\/p>\n
Dar viena auganti tyrim\u0173 kryptis yra mikroplastikai ir nanoplastikai, kuri\u0173 p\u0117dsakai aptinkami \u012fvairiose aplinkose ir gyv\u016bn\u0173 organizmuose. Mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad vis dar tr\u016bksta tvirt\u0173 atsakym\u0173, kiek \u0161ios dalel\u0117s gali paveikti lytines l\u0105steles ar vaisiaus raid\u0105, ta\u010diau \u012ftariama, kad dalis poveiki\u0173 gali b\u016bti susij\u0119 su hormon\u0173 reguliacijos sutrikimais.<\/p>\n
Autoriai pabr\u0117\u017eia, kad did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis yra ne viena med\u017eiaga, o j\u0173 mi\u0161iniai, kurie realiame pasaulyje veikia kartu. B\u016btent tod\u0117l vis da\u017eniau kalbama apie grie\u017etesn\u012f chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 vertinim\u0105, atsargumo principo taikym\u0105 ir tarptautinius susitarimus d\u0117l plastiko tar\u0161os ma\u017einimo.<\/p>\n
Ekspertai primena, kad asmeniniai sprendimai gali suma\u017einti dal\u012f kasdien\u0117s rizikos, ta\u010diau esminiai poky\u010diai da\u017eniausiai priklauso nuo reguliavimo ir pramon\u0117s standart\u0173. Ap\u017evalga i\u0161kelia bendr\u0105 \u017eini\u0105: \u017emogaus sveikata ir gamtos b\u016bkl\u0117 yra vienos sistemos dalys, tod\u0117l reprodukcin\u0117s sveikatos signalai turi b\u016bti vertinami pla\u010diame aplinkos kontekste.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslinink\u0173 ap\u017evalga persp\u0117ja, kad pesticidai, PFAS ir mikroplastikai kartu su klimato kaita gali didinti \u017emoni\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 vaisingumo rizikas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":16934,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[7228,7227,673,7226,4914,7225,621],"miestas":[],"class_list":["post-16933","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","tag-chemine-tarsa","tag-endokrinine-sistema","tag-klimato-kaita","tag-mikroplastikai","tag-pesticidai","tag-pfas","tag-vaisingumas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16933","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16933"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16933\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16934"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16933"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16933"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16933"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=16933"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}