L\u0117tinis skausmas jau seniai siejamas su depresija. Tarp suaugusi\u0173j\u0173, gyvenan\u010di\u0173 su nuolatiniu skausmu, apie 40 proc. pasirei\u0161kia klini\u0161kai reik\u0161mingi depresijos simptomai. Vis d\u0117lto ilgai liko neai\u0161ku, kod\u0117l vieniems \u017emon\u0117ms depresija i\u0161sivysto, o kitiems \u2013 ne.<\/p>\n
Mokslininkai daugel\u012f met\u0173 band\u0117 suprasti, kas vyksta smegenyse ir ar \u012fmanoma laiku u\u017ekirsti keli\u0105 depresijos atsiradimui. Naujame tyrime, publikuotame \u017eurnale \u201eScience\u201c<\/i>, pateikiama u\u017euomin\u0173, kad atsakymas slypi konkre\u010diame smegen\u0173 regione.<\/p>\n
Tyrimui buvo i\u0161analizuoti 14 462 dalyvi\u0173 smegen\u0173 neurovaizdiniai tyrimai i\u0161 Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s biobanko kohortos. Palygintos dvi grup\u0117s: \u017emon\u0117s, kurie bent septynerius metus patyr\u0117 l\u0117tin\u012f skausm\u0105, ta\u010diau netur\u0117jo depresijos simptom\u0173, ir \u017emon\u0117s, kuriems l\u0117tinis skausmas buvo lydimas depresini\u0173 simptom\u0173.<\/p>\n
Pastarojoje grup\u0117je depresijos simptomai kai kuriems dalyviams buvo nuolat vis\u0105 septyneri\u0173 met\u0173 laikotarp\u012f, o kitiems jie i\u0161sivyst\u0117 po dvej\u0173 ar ketveri\u0173 met\u0173. Tai leido steb\u0117ti, kaip depresija gali atsirasti ilgalaikio skausmo fone.<\/p>\n
Neurovaizdiniai tyrimai parod\u0117 netik\u0117tus poky\u010dius hipokampe \u2013 smegen\u0173 strukt\u016broje, svarbioje mokymuisi ir atmin\u010diai. Tie, kurie patyr\u0117 l\u0117tin\u012f skausm\u0105, bet neprane\u0161\u0117 apie depresijos simptomus, demonstravo nedidel\u012f hipokampo t\u016brio padid\u0117jim\u0105 ir geresnius atminties rodiklius. Tai atitinka prielaid\u0105, kad smegenys i\u0161 prad\u017ei\u0173 bando prisitaikyti prie skausmo keliamos \u012ftampos.<\/p>\n
Tuo tarpu \u017emon\u0117ms, kurie patyr\u0117 ir l\u0117tin\u012f skausm\u0105, ir depresij\u0105, buvo fiksuotas suma\u017e\u0117j\u0119s hipokampo t\u016bris bei prastesni kognityviniai rezultatai. Papildoma analiz\u0117 parod\u0117, kad \u0161ie poky\u010diai gali formuotis palaipsniui. Tai leid\u017eia manyti, jog hipokampas i\u0161 prad\u017ei\u0173 prisitaiko prie u\u017esit\u0119susio skausmo, ta\u010diau laikui b\u0117gant tampa vis pa\u017eeid\u017eiamesnis, jei skausmas t\u0119siasi ilgai.<\/p>\n
Svarbu tai, kad pana\u0161\u016bs d\u0117sningumai pasteb\u0117ti skirting\u0173 tip\u0173 l\u0117tinio skausmo atvejais: esant nugaros, skrand\u017eio, kelio, klubo skausmams, taip pat galvos skausmams. Vadinasi, rezultatai n\u0117ra b\u016bdingi vien tik vienai konkre\u010diai b\u016bklei.<\/p>\n
Nor\u0117dami geriau suprasti proces\u0105, tyr\u0117jai pasitelk\u0117 grau\u017eik\u0173 modelius ir steb\u0117jo, kaip vystosi smegen\u0173 poky\u010diai. Gyv\u016bnams nustatyta pana\u0161i hipokampo t\u016brio kitimo seka ir padid\u0117j\u0119s nervini\u0173 tinkl\u0173 aktyvumas. I\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo fiksuojami vidutiniai kognityvini\u0173 funkcij\u0173 pager\u0117jimai, ta\u010diau v\u0117liau atsirasdavo \u012f nerim\u0105 pana\u0161us elgesys, o dar v\u0117liau \u2013 depresijai b\u016bdingi po\u017eymiai ir prast\u0117janti atmintis.<\/p>\n
Hipokampas jau seniai laikomas svarbiu emocini\u0173 prisiminim\u0173 formavimuisi ir yra ypa\u010d jautrus l\u0117tiniam stresui. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad hipokampo plasti\u0161kumas \u2013 geb\u0117jimas formuoti naujas nervines l\u0105steles \u2013 yra viena i\u0161 svarbi\u0173 prisitaikymo prie u\u017esit\u0119susio streso grand\u017ei\u0173. Ta\u010diau l\u0117tinis stresas siejamas ir su nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 \u017e\u016bties proces\u0173 stipr\u0117jimu bei suaugusi\u0173j\u0173 neurogenez\u0117s slopinimu, t. y. nauj\u0173 nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 formavimosi hipokampe ma\u017e\u0117jimu.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad ypa\u010d svarbi gali b\u016bti hipokampo sritis, vadinama dantytuoju vingiu. Tai viena i\u0161 nedaugelio sri\u010di\u0173, kur naujos smegen\u0173 l\u0105stel\u0117s formuojasi ir suaugus. B\u016btent \u0161i sritis, kaip teigiama, tapo kritiniu \u201eperjungimo ta\u0161ku\u201c pereinant nuo l\u0117tinio skausmo prie depresijos.<\/p>\n
Ankstyvuoju skausmo etapu dantytajame vingyje susidariusios naujos nervin\u0117s l\u0105stel\u0117s rod\u0117 padid\u0117jus\u012f aktyvum\u0105 \u2013 tai gali reik\u0161ti, kad smegenys i\u0161 prad\u017ei\u0173 sukuria apsaugin\u012f atsak\u0105 \u012f u\u017esit\u0119sus\u012f skausm\u0105. Ta\u010diau ilgainiui imunin\u0117s l\u0105stel\u0117s, vadinamos mikroglijomis, prad\u0117jo nenormaliai aktyvuotis ir trikdyti \u012fprast\u0105 nervini\u0173 signal\u0173 perdavim\u0105 hipokampe.<\/p>\n
\u0160is nenormalus mikroglij\u0173 aktyv\u0117jimas, pasak tyr\u0117j\u0173, gal\u0117jo \u017eym\u0117ti l\u016b\u017eio moment\u0105, kai pradinis apsauginis smegen\u0173 mechanizmas ima nebeveikti.<\/p>\n
Gyv\u016bn\u0173 modeliuose antibiotikas minociklinas slopino nenormal\u0173 mikroglij\u0173 aktyvum\u0105 ir ma\u017eino \u012f depresij\u0105 pana\u0161\u0173 elges\u012f. Be to, \u0161is gydymas pad\u0117jo i\u0161saugoti hipokampo strukt\u016br\u0105 ir kognityvines funkcijas.<\/p>\n
Autoriai daro prielaid\u0105, kad toks gydymas kaip minociklinas ateityje gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti suma\u017einti depresijos rizik\u0105 \u017emon\u0117ms, gyvenantiems su nuolatiniu skausmu, ypa\u010d jei b\u016bt\u0173 pradedamas taikyti anksti.<\/p>\n
Kartu pabr\u0117\u017eiama, jog skausmo patyrim\u0105 lemia ne vien biologiniai mechanizmai: reik\u0161m\u0119 turi ir psichosocialiniai, socioekonominiai bei genetiniai veiksniai. Daliai \u017emoni\u0173 \u0161ie veiksniai gali sustiprinti l\u0117tin\u012f stres\u0105 ir skausmo patirt\u012f.<\/p>\n
Vis d\u0117lto egzistuoja ir kitos moksli\u0161kai pagr\u012fstos priemon\u0117s, ma\u017einan\u010dios depresijos rizik\u0105. Kito bendradarbiaujan\u010di\u0173 tyr\u0117j\u0173 darbo, kuriame dalyvavo \u201eFudan University\u201c ir \u201eUniversity of Cambridge\u201c, rezultatai parod\u0117, kad septyni sveikos gyvensenos veiksniai, \u012fskaitant kokybi\u0161k\u0105 mieg\u0105, fizin\u012f aktyvum\u0105 ir mityb\u0105, gal\u0117t\u0173 suma\u017einti depresijos rizik\u0105 57 proc. \u0160ie \u012fpro\u010diai taip pat buvo siejami su didesniu hipokampo t\u016briu.<\/p>\n
Kita galimai naudinga strategija \u2013 d\u0117mesingo \u012fsis\u0105moninimo (mindfulness) praktika, kuri skatina b\u016bti \u201e\u010dia ir dabar\u201c bei ma\u017einti bla\u0161kym\u0105si nuo konkuruojan\u010di\u0173 min\u010di\u0173 ir prisiminim\u0173. Tyrimuose siejama, kad \u0161i praktika gali gerinti darbin\u0119 atmint\u012f ir didinti hipokampo \u201etank\u012f\u201c. Ap\u017evalginiai darbai taip pat rodo, kad d\u0117mesingo \u012fsis\u0105moninimo meditacijos praktikuotojai gali tur\u0117ti didesn\u012f pilkosios med\u017eiagos kiek\u012f, \u012fskaitant hipokamp\u0105, o mokymai gali b\u016bti susij\u0119 su hipokampo t\u016brio did\u0117jimu.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, naujieji rezultatai padeda atsakyti \u012f ilgai kelt\u0105 klausim\u0105, kod\u0117l daliai \u017emoni\u0173 l\u0117tinis skausmas pereina \u012f depresij\u0105. Jie pabr\u0117\u017eia hipokampo vaidmen\u012f \u0161iame procese ir nurodo galimas kryptis, kaip ateityje b\u016bt\u0173 galima u\u017ekirsti keli\u0105 depresijai \u017emon\u0117ms, gyvenantiems su l\u0117tiniu skausmu.<\/p>\n
Taip pat manoma, kad atrasti smegen\u0173 prisitaikymo mechanizmai gali b\u016bti svarb\u016bs ir kitoms b\u016bkl\u0117ms, kai smegenims tenka ilgai susidurti su l\u0117tiniu stresu, pavyzd\u017eiui, po psichologini\u0173 traum\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
L\u0117tinis skausmas jau seniai siejamas su depresija. Tarp suaugusi\u0173j\u0173, gyvenan\u010di\u0173 su nuolatiniu skausmu, apie 40 proc. pasirei\u0161kia klini\u0161kai reik\u0161mingi depresijos simptomai. Vis d\u0117lto ilgai liko neai\u0161ku, kod\u0117l vieniems \u017emon\u0117ms depresija i\u0161sivysto, o kitiems \u2013 ne. Mokslininkai daugel\u012f met\u0173 band\u0117 suprasti, kas vyksta smegenyse ir ar \u012fmanoma laiku u\u017ekirsti keli\u0105 depresijos atsiradimui. Naujame tyrime, publikuotame \u017eurnale […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":1698,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-1697","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1697","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1697"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1697\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1698"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1697"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1697"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1697"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=1697"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}